Ramiai pro saulėtą Vilnių savo vandenis nešanti Neris yra viena užterščiausių upių Lietuvoje, tvirtina specialistai. Nuo Neries ne ką mažiau atsilieka ir Nemunas. Pramoninė tarša Kaune linksniuota jau ne kartą. Tikra ekologine bomba vadinama buvusi pabėgių gamykla iš kurios vis dar teka tepalai ir kitokios pavojingos medžiagos.
Išsiaiškinti, kodėl šios problemos nesprendžiamos ir kokie tikrieji taršos mąstai Lietuvos vandens telkiniuose Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas sukvietė šio komiteto narius.
„Praktiškai kiekvienais metais mes turime įvairiausius pranešimus apie aplinkosaugininkes avarijas, apie teršalus iš vandenvalos įmonių, galiausiai ta pati garsioji tarša mikroplastiku Neryje“, – kalba L. Jonauskas.
Ne ką švariau ir kituose vandens telkiniuose. Aplinkos apsaugos agentūra ištyrė 78 procentus Lietuvos upių ir ežerų. Specialistai aiškinosi, kiek šie užteršti cheminėmis ir pavojingomis medžiagomis. Šiųmečiais duomenimis daugiau nei 60 procentų mūsų šalies upių ir ežerų neatitinka geros būklės reikalavimų ir yra užteršti įvairiomis medžiagomis.
Ir tai 15 procentų daugiau nei 2016 – 2021-iais vykdyto tyrimo metu. Blogiausia padėtis šiaurės ir vidurio Lietuvoje. Anot specialistų, būtent ten labiausiai išplėtotas žemės ūkis.
„Tiek žemės ūkyje, tiek pas gyventojus apsilanko aplinkosaugos inspektoriai. Pas kas trečią ūkininką apsilankiusių aplinkosaugininkų vizitas pamato vieną ar kitokį pažeidimą“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anot specialistų, azoto trąšų pardavimai Lietuvoje padidėjo 80 procentų, o fosforo trąšų net 170 procentų. Intensyvios augalininkystės pasėliai padidėjo 60 procentų, o pievų ir nedirbamos žemės plotai sumažėjo 30 procentų.
„Mes kaip turtingas žemės ūkio kraštas vis intensyviau naudojam mineralines trąšas, kurios yra importinės ir dažnai nesužiūrime, kartais priberiame per daug“, – teigia S. Gentvilas.
Ūkininkų teigimu, jie gamtos tikrai neteršia. Esą egzistuoja tręšimo planai ir dirvožemių tyrimai, pagal kuriuos galima matyti, kad visos trąšos panaudojamos tikslingai ir normos ribose.
„Tam tikras kiekis tręšiamųjų medžiagų arba augalų maisto medžiagų atitenka būtent tam augalui. Ir jis negali niekur nutekėti, jei bus tiek, kiek paskaičiuota, kad tas augalas moksliškai sunaudoja to azoto ar to fosforo“, – sako ūkininkas Sigutis Jundulas.
Maža to, anot ūkininkų, trąšos kasmet vis labiau brangsta, tad jų per daug naudoti net finansiškai nepasimoka. O ir apskritai ūkininkai vienu balsu tvirtina, jog yra įsižeidę dėl nuolatinių kaltinimų.
„Miestiečiai tegul nešneka ant žemdirbio, savo maitintojo, kurs maisto produktais, ypatingai šioje geopolitinėje situacijoje ypač aktualu ir negalim mes tai laisvai sakyti, kad va, čia jie teršėjai, tegu neaugina, tegul nedaro. Valgyt visi norim“, – tikina S. Jundulas.
O kol aplinkosaugininkai ir ūkininkai ginčijasi, užterštos upės ir upeliai toliau teka į Kuršių marias, kurių užterštumo lygis ypač didelis. Gausu fosforo bei azoto junginių.
„Atsivertus taršos ataskaitą Kuršių mariose akivaizdu, kad trūksta akelių elementų ir tuoj susidarys Mendelejevo lentelė iš iš teršalų, kurie iš visos Lietuvos atplūsta į Kuršių marias ir skalauja pamario gyventojų kojas praktiškai“, – sako L. Jonauskas.
Nuo taršos mariose kenčia paukščiai ir žuvys. Ypač užterštas įlankose bei užutėkiuose esantis vanduo.
„Eilę metų mes daugiau mažiau žinome kur yra tos vietos, beveik 10 metų mes konstatuojam, kad prie Nidos, šalia laivų uostelio nuolat yra fiksuojamos padidintos ribinės vertės būtent dugno nuosėdose“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergej Suzdalev.
O kaip kovoti su visa šia tarša vieno atsakymo nėra. Vieni skatina aplinkosaugininkus atlikti daugiau patikrinimų, kiti specialistai siūlo gyventojams aktyviau jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų. O Klaipėdos universiteto mokslininkai netrukus pristatys savo išradimą – kaip teršalus vandenyje galima sunaikinti naudojant naftą.
