Savo pamėgtoje ir šiek tiek slaptoje vietoje du draugai Albertas ir Rolandas traukia stintas. Nors ir nebedaug, tačiau jų Kuršių mariose dar yra, tad meškeriotojų mielai šiomis šviežiais agurkais kvepiančiomis žuvelėmis pasigardina savo ir draugų bei giminaičių maisto racioną.
„Ant karpio gaudom. Ant jaučio širdies, ant karpio“, – sako meškeriotojas Albertas.
„Mes sėdim nuo 5 valandų ryto. Iki šiol va tik tiek“, – kalba meškeriotojas Rolandas.
Tačiau aplinkosaugininkai į tokią žvejybą žiūri su dideliu nerimu. Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad tarša Kuršių mariose pasiekė kritinį lygį.
„Kuršių marios yra stabiliai neatitinkančios tų geros būklės rodiklių. Ir tie paskutiniai metai ką mes žiūrim, tai nesikeičia nei to azoto koncentracija. Ir tos naftos va kaip 2021 metai paskutiniai parodė, kad tų išsiliejimų iš laivų su nuotekomis vyksta“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Aistė Kubiliūtė.
Didžiausi taršos taškai – tai uosto teritorija, ypatingai įlankos, kur teršalai užsistovi, taip pat Nidos pakrantė. Aplinkosaugininkai ne kartą fiksavo iš laivų pasklidusią taršą. Padėties tikrai nepagerino ir kone dešimtmetį nevalytas nuotekas į marias pylusi bendrovė „Grigeo Klaipėda“. Teršalai atkeliauja ir upių baseinais, pavyzdžiui, Nemunu iš Baltarusijos.
„Pagrindinis šaltinis tai yra apkrova iš baseino. Tai apkrovos nemažėja, jos šiai dienai yra dvigubai didesnės negu leistina“, – komentuoja A. Kubiliūtė.
Dar vienas taršos šaltinis yra laukus neatsakingai tręšiantys ūkininkai. Mat gruntiniais vandenimis pavojingos medžiagos nukeliauja tiesiai į upes, o iš jų ir į Kuršių marias. Tokius pažeidėjus gaudo aplinkosaugininkai, tačiau sako visų Lietuvos ūkininkų sužiūrėti niekada nepavyks.
„Jau, sakykim, sniegas nutirpo, tai nemažoje Lietuvos dalyje ūkininkai jau dabar bando ant laukų tas trąšas barstyti. O žemė dar yra vis tiek tokia, kad pašalas neišėjęs ir žemė drėgna ir vėl gaunasi tas visas dalykas, kad per paviršinius, per gruntinius vandenis ta tarša vyksta“, – sako aplinkosaugininkas Domantas Žilėnas.
Visi šie teršalai daro negrįžtamą poveikį Kuršių marių gyvūnijai. Vandens paukščius stebintys specialistai pasakoja ką rodo jų tyrimai.
„Visiems paukščiams yra pavojingas. Jei didelės koncentracijos, tai gali turėti įtakos reprodukcijai, paukštis gali pakeisti elgesį, gali būti net tai mirtina“, – teigia vandens paukščių tyrinėtoja Veronika Bivenytė.
Pavojingas medžiagas įsisavina ir Kuršių mariose plaukiojančios ar net jomis tik keliaujančios žuvys. Mat jos yra linkusios savyje koncentruoti sunkiųjų metalų junginius. Maža to, teršalai naikina dumblą, tad vandenyje ima trūkti deguonies.
„Gyvūnams toks poveikis šitos taršos yra ir kartais juntamas, nes prie Nidos įlankos vasarom jau pasitaiko tokie žuvų kritimai dideli ir tai būtent susiję su šituo dalyku“, – tikina Klaipėdos universiteto mokslininkas Antanas Kontautas.
Medikai pavojingomis medžiagomis Kuršių mariose besimaitinančių žuvų valgyti griežtai nerekomenduoja. Žinoma, suvalgius vieną ar kelias žuvis nieko nenutiks, tačiau jomis mintant nuolat, pavojingos medžiagos kaupiasi organizme ir laikui bėgant gali iššaukti įvairias ligas.
„Priklausomai kokie junginiai tų sunkiųjų metalų, jie pažeidžia viską. Jie pažeidžia visas sistemas, nes į visas ląsteles jie patenka su kraujotaka. Ir per organus kurie išskiria tuos junginius ir susijungę su specifiniais baltymais nusėda įvairiose kūno dalyse, o nusėsdami sutrikdo funkciją atskirų dalių“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės medikas Ričardas Slavinskas.
Stintas iš Kuršių marių traukiantiems meškeriotojams tokios prognozės ir vandens užterštumo lygis nė motais. Traukia ne tik iš jūros atplaukiančias stintas, o ir kitas žuvis ir galvos sau nekvaršina.
„Karšius gaudom. Nu nieko, kol kas gyvi dar“, – sako meškeriotojas Albertas.
„O, Dieve. Jeigu visko bijoti, tai nereikia eiti į mišką. Kaip sako, jei bijai vilko“, – kalba meškeriotojas Rolandas.
Kaip kovoti su tarša Kuršių mariose vieno atsakymo nėra. Specialistai siūlo atidžiau stebėti nuotekų valymo stotis bei ūkininkų veiklą, o gyventojus ragina jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų.
