Pirmajame ture pirmauja Makronas, tiesa, labai maža persvara – vos kiek daugiau nei 4 procentais rinkėjų balsų. Laukdami antrojo rinkimų turo, susiskaldę ne tik paprasti prancūzai – į kitą turą nepatekę kandidatai pasidalijo favoritais ir ėmė už juos agituoti.
Neramus rytas Prancūzijoje – laikraščių antraštės skelbia, kad antrąjame šalies prezidento rinkimų ture varžysis Emmanuelis Makronas ir Marine Le Pen. Rezultatai rodo, kad dabartinė šalies vadovo persvara pirmajame ture – kiek daugiau nei 4 procentai. Tačiau Makronas dėl mažos persvaros nosies nenukabina.
„Neapsigaukite – niekas dar nenuspręsta. Debatai, kuriuos surengsime po poros savaičių, yra labai svarbūs mūsų šaliai ir Europai“, – tikina E. Makronas.
Šiuos debatus ekspertai laiko svarbiausia rinkiminių kampanijų akimirka. Jie įvyks balandžio 20-ąją. Debatų transliaciją stebės milijonai prancūzų ir, panašu, kad jie bus išties aršūs. Mat tiek iki pirmojo rinkimų turo, tiek dabar visiškai skirtingas vizijas turintys kandidatatai svaidosi kandžiomis frazėmis.
„Visiems, kurie nusprendė nebalsuoti arba balsuoti už kraštutinius kandidatus, nes kasdien susiduria su nelygybe, jaudinasi dėl planetos ateities, negali oriai užsidirbti, jaučiasi lyg niekas jų negirdėtų, sakau: mes siūlome kur kas geresnius sprendimus jūsų problemoms nei ultradešinieji. Jūs galite manimi pasikliauti“, – teigia E. Makronas.
Makronas kviečia prancūzus pasirinkti viltį dėl geresnės Europos ir Prancūzijos ateities. Taip, matyt, bando suduoti dar vieną kirtį varžovei Le Pen – mat kai kurie prancūzai šiuos rinkimus ir taip jau vadina pasirinkimu tarp gėrio ir blogio. O pati Le Pen ne kartą garsiai kritikavo Europos Sąjungą, tikino, kad nori išvesti Prancūziją iš Jungtinių Valstijų vadovaujamos NATO ir pagarsėjo savo ryšiais su Vladimiru Putinu.
„Kampanijoje nusprendžiau išsilaisvinti nuo nusistovėjusių normų, kad galėčiau tarnauti jums ir kreiptis tiesiai į jus. Taip ir toliau darysiu, jei nuspręsite išrinkti mane. Būsiu prezidente visiems prancūzams“, – kalba kandidatė į prezidentus Marine Le Pen.
Ir žada, kad sugrąžins Prancūzijai tvarką. Kandidatė, kurią oponentai ne kartą kaltino visuomenės skaldymu ir rasizmu, rėžia, kad Makronas atstovauja susiskaldymui, neteisybei, netvarkai ir tik išrinktųjų interesams. O ji esą siūlo socialinį teisingumą ir valstybės apsaugą. Vis tik rinkimų rezultatų sulaikę kvapą lauks ne tik prancūzai, bet ir ant karo slenksčio atsidūrusio senojo žemyno gyventojai, mat nežinia, kuriuo keliu pasuktų Le Pen vedama Prancūzija.
„Aš tikiuosi, Le Pen nebus Prancūzijos prezidente. Nes jos siūloma programa – nutolusi nuo Europos Sąjungos vertybių ir visiškai pakeistų jos kursą. Prancūzai turi tam užkirsti kelią“, – sako Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jean Asselborn.
O apie nerimą dėl pirmojo rinkimų turo rezultatų kalba ir prancūzai.
„Ultradešiniųjų kandidatė antrajame ture – niekada nėra gera naujiena. Mes turime su tuo kovoti. Kraštutinė kairioji mums nesugrąžins perkamosios galios, nepadės kartu gyventi santarvėje, nesugrąžins prancūzams bendrystės jausmo“, – teigia paryžietis Stephane Sahnine.
„Man palengvėjo, kaip pamačiau, kad Emanuelis Makronas pateko į antrąjį turą, nes jis vienintelis gali kažką padaryti dėl mūsų šalies. Man labai neramu dėl kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų iškilimo“, – sako paryžietė Sandrine Tulpie-Michalon.
Tačiau ne visi tokie nerimastingi – pačios Le Pen rinkėjai džiūgauja ir tiki, kad šiemet, skirtingai nei 2017-aisiais, jai pavyks laimėti.
„Ji vienintelė kandidatė, kuri gali laimėti ir įveikti Makroną, kuris per pastaruosius metus nepadarė nieko – tik suskaldė valstybė. Aš visiškai ją palaikau“, – sako prancūzas Steven Fasquelle.
„Per pastaruosius penkerius metus Prancūzija pasiekė dugną. Kviečiu už ją balsuoti visus, kurie nori ir vėl didžiuotis mūsų šalimi“, – kalba prancūzas Jean-Pierre Renard.
Tiesa, ar apie šalies nusiritimą į dugną garsiai šnekantys Le Pen rinkėjai pasieks savo kandidatės pergalės, neaišku. Analitikai prognozuoja, kad už Makroną turėtų balsuoti Žano Liuko Melanšono rinkėjai. Dešiniųjų kandidatas, pirmajame turte liko trečias surinkęs 22 procentus rinkėjų balsų, jis skatina jokiu būdu nebalsuoti už Le Pen.
„Neduokite nė vieno balso poniai Le Pen. Žinot, aš darkart tai pakartosiu. Nė vieno balso poniai Le Pen!“, – teigia kandidatas į prezidentus Jean-Luc Melenchon.
Vis tik panašu, kad susiskaldę ne tik prancūzai, bet ir rinkimuose dalyvaujantys politikai. Kol Makroną palaiko Melanšonas, ketvirtojoje rinkimų vietoje likęs dar radikalesnių pažiūrų ultradešinysis Erikas Zemuras kviečia prancūzus balsuoti už Le Pen.
„Marine Le Pen kovos prieš vyrą, kuris į mūsų šalį priėmė 2 milijonus migrantų, kuris savo kampanijoje nekalba apie tapatybę, imigraciją ar šalies saugumą. Viskas tik blogės, jei jis bus perrinktas“, – tikina kandidatas į prezidentus Eric Zemmour.
Vis tik kol kas apklausos palankesnės dabartiniam šalies vadovui – tiesa, ekspertai prognozuoja, kad kova bus įtempta. O Makronas turėtų laimėti tik su 51 procentu rinkėjų balsų. Antrasis Prancūzijos prezidento rinkimų turas įvyks balandžio 24-ąją. Anot ekspertų, Le Pen triumfas būtų dešiniųjų populizmo triumfas ir sukeltų sukrėtimų Europoje.
Pastaruoju metu tokios politinės jėgos stiprėja – praėjusią savaitę rinkimus laimėjo dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Serbijos lyderis Aleksandras Vičiučius. Abu jie palaiko glaudžius ryšius su Vladimiru Putinu.
