Rinkimų apylinkės Žemyninėje Prancūzijoje duris atvėrė 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir rinkėjų lauks iki 18 val. (21 val. Lietuvos) laiku.
Balsavimas vyksta po neįprastos kampanijos, kurią aptemdė Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios, pasak analitikų, yra sunku prognozuoti rezultatus. Neaiškumų kyla ir dėl rinkėjų aktyvumo.
Prancūzijos užjūrio teritorijos balsavo šeštadienį, kad būtų tinkamai atsižvelgta į laiko skirtumus.
„Svarbu balsuoti, tai galimybė pasirinkti tarp gėrio ir blogio. Galiausiai gi prezidentas valdys tavo gyvenimą“, – pareiškė 57 metų Annette Tehariki, balsavusi Prancūzijos Polinezijoje.
Du kandidatai susirungs balandžio 24 d.
Rinkimų baigtis turės didžiulės reikšmės krypčiai, kuria ateityje judės Prancūzija ir visa Europa. Po sekmadienio balsavimo paaiškės, kurie du kandidatai susirungs balandžio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture.
Viešosios nuomonės apklausos prognozuoja, kad tai bus E. Macronas ir M. Le Pen. Šie du politikai rungėsi ir 2017 metų rinkimų antrajame ture. Tąsyk triumfavo centristas E. Macronas, tapęs jauniausiu šalies istorijoje prezidentu.
Rinkėjams nusigręžus nuo tradicinių socialistų ir dešiniojo sparno partijų, pastaraisiais dešimtmečiais dominavusių Prancūzijos politinėje arenoje, trečia vieta sekmadienį prognozuojama kraštutinių kairiųjų politikui Jeanui-Lucui Melenchonui. Nors jis pats sako vis dar tikįs, kad jam pavyks prasimušti į antrąjį rinkimų turą.
Prieš penkerius metus E. Macronas nesunkiai įveikė M. Le Pen. Tačiau pastaraisiais metais ši ultradešiniųjų stovyklos veteranė ir aktyvi kovotoja prieš imigraciją stengėsi susikurti nuosaikesnės politikės įvaizdį, ir naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad jai pavyko prisivyti E. Macroną.
Per savo rinkimų kampaniją ji daug dėmesio skyrė kasdieniams rinkėjų rūpesčiams, tokiems kaip kylančios kainos.
Tuo tarpu E. Macronas yra prisipažinęs, jog dėl karo Ukrainoje savo rinkimų kampaniją pradėjo vėliau negu norėjo.
Prancūzijos televizijos kanalai galutinių rezultatų prognozes, kurios paprastai būna labai tikslios, paskelbs netrukus po to, kai rinkimų apylinkės užvers savo duris.
„Neapibrėžtumas“
Jeigu E. Macronas ir M. Le Pen, kaip prognozuojama, pateks į antrąjį turą, analitikai prognozuoja, kad jų dvikova bus kur kas labiau įtempta negu 2017 metais, kai dabartinis prezidentas triumfavo surinkęs 66 proc. balsų.
„Vyrauja neapibrėžtumas“, – pareiškė prancūzų politologas Pascalis Perrineau, atkreipęs dėmesį į beprecedenčiai didelę dalį rinkėjų, kurie vis dar neapsisprendė, už ką balsuos, arba pakeitė savo nuomonę kampanijos metu, taip pat į nebalsuosiančių rinkėjų dalį, kuri taip pat gali būti didelė.
Analitikai baiminasi, kad gali būti viršytas 2002 metų „rekordas“, kai pirmąjį rinkimų turą boikotavo 28,4 proc. Prancūzijos rinkėjų. Beveik neabejojama, kad nebalsavusiųjų šiame ture bus daugiau negu 2017 metais, kuomet jų dalis siekė 22,2 procento.
Balsuoti šiuose rinkimuose visoje Prancūzijoje registruota apie 48,7 mln. rinkėjų.
E. Macronas prezidentu buvo išrinktas, kai jam buvo vos 39-eri, tapęs jauniausiu Prancūzijos valstybės vadovu.
Jeigu jis laimės rinkimus, jis taps pirmuoju po Jacqueso Chiraco 2002 metais Prancūzijos prezidentu, perrinktu antrai kadencijai ir galės įtvirtinti savo vietą šalies istorijoje.
Tuo tarpu M. Le Pen pergalė būtų įvertinta kaip dešiniųjų populizmo triumfas ir sukeltų sukrėtimų visoje Europoje ir rinkose.
Savo rėmėjams Europoje E. Macronas yra centristinė „tvirtovė“ prieš populizmą, kurios vaidmuo ypač sustiprėja po to, kai pergalė praėjusį savaitgalį įvykusiuose rinkimuose atiteko dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui ir Serbijos lyderiui Aleksandrui Vučičiui, kurie abu palaiko draugiškus santykius su V. Putinu.
