Apokaliptiniai vaizdai, kasdien apskriejantys pasaulį ir gąsdinantys visus neabejingus gamtos ir žmonių tragedijai, panašu, dar negreitai taps istorija. Aiškiausiai gaisrų paplitimą iliustruoja nuolat atnaujinamas žemėlapis. Raudoni taškeliai rodo gaisrų židinius, kurie užsiplieskė per pastarąsias 12 valandų. Taigi, ugnis tebeplinta. Ir sparčiai.
Tiesa, šiuo vaizdiniu tikėti nereikėtų. Neva iš kosmoso daryta nuotrauka nėra tikra, nors ja patikėjo ir visame pasaulyje socialiniuose tinkluose dalijosi šimtai tūkstančių naivuolių.
Šiaip ar taip, gaisrų mastai, pražudę jau 25 žmones, milžiniški. Rytinėje žemyno pakrantėje, Australijos pietvakariuose, Tasmanijos saloje jau išdegė daugiau kaip 8 mln. hektarų ploto. Kai kuriais duomenimis, skaičiai galbūt jau siekia ir 10 milijonų hektarų. Tai yra gerokai didesnis plotas nei Lietuva, užimanti per 6 mln. hektarų. Jeigu lygintume Australijos gaisrų mastą su Europos plotais, senasis žemynas jau būtų netekęs visos Austrijos. Laimei, ugnis vis dar nepalietė Sidnėjaus, kuriame gyvena 5 milijonai žmonių. Visgi, kaip pasakoja ten jau ne vienus metus gyvenantis lietuvis Povilas, kasdienybė ir ten dabar niūri.
„Į darbą važiuoti tenka per smogą, kvėpuojant kartais peršti gerklę, akis. Gyventojai užsidėję respiratorius, ofisuose mieste kartais suveikia priešgaisrinės signalizacijos“, – sako Sidnėjuje gyvenantis lietuvis Povilas Eimaitis.
Kaip pasakoja Povilas, patys australai nėra tikri, ką kaltinti dėl katastrofos:
„Visuomenė yra šiek tiek susiskaldžiusi. Kai kurie žmonės kaltina klimato kaitą, kai kurie – ugniagesius arba valdžią. Mat ugniagesiai turi vykdyti savo kontroliuojamą miškų deginimą, kas sumažina gaisrų kilimo galimybes.“
Būtent šis reiškinys – prevencinis krūmynų deginimas – ir vertinamas itin prieštaringai. Kaip aiškina sinoptikas Naglis Šulija, Australijoje, kaip ir Amazonės miškuose, tai daroma ne tik žemdirbystės tikslais. Pati augalija ten yra savotiška parako statinė.
„Australijos gamta yra ypatinga. Ten daug augalų išskiria eterinius aliejus. Ir jeigu tiktai patenka kibirkštis – liepsnojimas būna jau nebe plokštumoj. Užsiliepsnoja visas tūris“, – pasakoja TV3 sinoptikas Naglis Šulija.
Čiabuviai aborigenai tam buvo radę sprendimą: saugiai paaukoti samanas ir žolę tam, kad netikėtai užklupusios liepsnos nesikėsintų į miškus. Dar 18 amžiuje žemyną atradęs kapitonas Jamesas Cookas šitaip aprašė rytinės Australijos pakrantės vaizdus: „Dieną dūmai, o naktį – liepsnos.“
„Aborigenai, kaip ir indėnai Šiaurės Amerikoje, matė šitą reiškinį ir žinojo, kaip su juo kovoti. Reikia pašalinti pomiškį. Kaip tą pomiškį pašalinti – deja, labai paprastai. Degtuku. Gamta buvo prie to prisitaikiusi. Bet dabar taip elgtis nebegalima. Ir turime pasekmes“, – teigia N. Šulija.
Tačiau problemų sprendimas degtuku pastaraisiais metais sulaukdavo gyvūnų gynėjų pasipiktinimo. Klimato kaitos aktyvistai visame pasaulyje tikina, kad gaisrų priežastis yra klimato kaita. Visgi faktai rodo, kad sausa Australijos žemė dega kone kiekvieną vasarą. O patys didžiausi gaisrai buvo kilę tada, kai pasaulinis atšilimas dar net nebuvo įgavęs pagreičio.
Remiantis duomenimis nuo 19-o amžiaus vidurio, baisiausi gaisrai žemyną siaubė 1974-aisiais. Tuomet žemės klimatas įšilęs dar nebuvo. Jei dabar išdegė per 8 milijonus hektarų, anuomet – 12 kartų daugiau – net šimtas milijonų. O ir ne taip seniai – 2002 metais – išdegė dvigubai daugiau nei dabar – 15 mln. hektarų. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius irgi neskuba tvirtinti, kad dėl dabartinės katastrofos kaltas tik šylantis klimatas, nors, aišku, dalis tiesos tame yra.
„Pati esmė – ne klimato kaitoje, o žmonėse. Gaisras gamtoje pats organiškai kyla labai retai. Tikėtina, kad didžioji dalis yra padegimai“, – kalbėjo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Iš tiesų, dar šiandien australų policija dėl padeginėjimų pareiškė kaltinimus 24 asmenims. Ne visi padegimai galimai buvo piktybiniai – dažnai katastrofą lemia ir numesta neužgesinta cigaretė. Ypač šiemet, kai vidutinė paros temperatūra Australijoje buvo priartėjusi ir prie 50-ies laipsnių. Visgi, pasak Paltanavičiaus, net ir tokiu atveju savaime gaisrai kyla labai retai, net ir trankantis žaibams jie neapimtų tokių teritorijų.
„Gamta puikiai moka mobilizuotis ir išspręsti savo problemas. Tačiau, kai jai trukdoma, ji tiesiog nepajėgi to daryti“, – sako S. Paltanavičius.
O pasekmės, pasak gamtininko, neatitaisomos. Jau aišku, kad gaisruose pražuvo trečdalis koalų populiacijos, tačiau Australijoje gyvena daugybė gyvūnų rūšių, kurių neaptiksime niekur kitur.
„Visiškai įmanoma, kad mūsų akyse sunaikinamos ištisos rūšys. Visa rūšis, kurios daugiau nebebus“, – teigia S. Paltanavičius.
Manoma, kad liepsnos iš viso pražudė per milijardą gyvūnų. Kiek žalos patyrė visko netekę žmonės, vargu ar kas greitai apskaičiuos. Nors oras žemyne kiek atvėso, niekas neprognozuoja, kiek dar laiko prireiks gaisrams sutramdyti.
