Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, maža to, per pandemiją daugėja žmonių, kurie miršta namuose, o ne gydymo įstaigose. Medikai aiškina, kad žmonės bijo vykti į ligonines, tad nusigydo patys. O štai Kėdainių ligoninėje pritrūkus šaldytuvų mirusiesiems, lavonus teko suguldyti koridoriuje ant neštuvų.
Sumaištis Kėdainių ligoninėje. Prieš kelias savaites gydymo įstaiga sulaukė žmonių prašymų ligoninėje mirusių artimųjų kūnus palaikyti ilgiau nei įprastai – maždaug apie savaitę ar net 10 dienų. Todėl ligoninė pritrūko vietų savo morge.
Susidarius neeilinei situacijai keturis mirusiuosius gydymo įstaigos darbuotojai paguldė koridoriuje ant neštuvų, o keturis – į šaldytuvus. Kėdainių rajono savivaldybė aiškina, kad problema laikina, mat tuo metu neveikė šalia esantis krematoriumas.
„Jie susižiūrėjo visas turimas vietas laikyti mirusiesiems, su ligoninės ir laidojimo namais yra 12 šaldytuvų. Jeigu reikės, šaldytuvus bus galima pasiskolinti iš šalia esančio agrokoncerno“, – sako savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.
Gyventojai situaciją vadina absurdiška, mat gydymo įstaiga koronaviruso pandemijai nepasiruošusi.
Lietuvoje per praėjusią savaitę mirė daugiausiai žmonių nuo 2000 metų. Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią lapkričio savaitę Lietuvoje mirė 1014 žmonių – ir tai yra didžiausias mirčių skaičius per savaitę per dvidešimt metų. Štai ankstesniais laikotarpiais žmonių mirtingumas svyruodavo tarp 700-800 tik 2007 metais jis buvo kiek didesnis – 949 mirtys, bet niekada neviršijo 1000 atvejų.
„Didžiausias mirčių skaičiaus augimas yra 80-89 metų amžiaus grupėje ir galime pasakyti kol kas tiktai tiek, kad didžioji dalis tų mirčių siejama su širdies kraujagyslių ligomis. Tiesa, ne infarktu, ne insultu. Tai mirčių priežastys nesusijusios su tokiomis staigiomis mirtimis“, – pasakoja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tiesa, pasak ministro, per koronaviruso pandemiją daugiau žmonių miršta namuose, o ne gydymo įstaigose. Išsiaiškinti, kas yra tikroji mirčių priežastis – ar nediagnozuotas koronavirusas, ar laiku nesuteikta pagalba, kol kas atsakyti yra sunku. Apie vis sudėtingesnius pacientus, patenkančius į gydymo įstaigas prabyla ir patys medikai. Jau dabar Vilniaus greitosios medicinos pagalbos vadovas tvirtina, kad per koronaviruso pandemiją dešimtadaliu sumažėjo iškvietimų į namus. Žmonės bijo vykti į gydymo įstaigas net ir atvykus greitajai pagalbai.
„Kai mūsų darbuotojas atvažiuoja pas pacientus, tikrai sumažėjo procentas važiavimo į ligoninę. Kai kurie pacientai iš tikrųjų sako – ne, mes nevažiuosime“, – teigia direktorius Zdislavas Skvarciany.
Iki šiol Veryga, paklaustas apie didėjančią mirčių statistiką, kartodavo, kad lyginti mirčių skaičiaus kas mėnesį negalima, todėl būtina laukti visų metų mirtingumo duomenų, kuriuos Higienos institutas turės tik metų pabaigoje.
Mokslininkai jau kuris laikas aiškina, kad Lietuvoje fiksuojamas mirčių šuolis ir taip yra akivaizdus. Prezidento suburtos Sveikatos tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina, kad mirtingumas Lietuvoje jau yra šoktelėjęs kone 20 procentų.
„Mes šnekame, kad per savaitę, pastarąsias 7 savaites, kad kažkur papildomai miršta porą šimtų žmonių. Čia taip supaprastinus grubiai šnekant, tokį skaičių turime. Tai procentaliai, aš taip iš atminties žiūriu, kad kažkur apie 15-20 procentų. Tai yra ženklus, dviženklis skaičius“, – kalbėjo ,,Euromonitor“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Kodėl Lietuvoje taip smarkiai išaugo mirtingumas, aiškinasi ir šalies mokslininkai. Viena pagrindinių mirties priežasčių yra įvardijama dėl koronaviruso pandemijos sutrikusi sveikatos sistema, laiku negautos paslaugos, neatlikti sveikatos tyrimai.
„Jei išrikiuosime visą statistiką nuo ko žmonės miršta, tai pirma – kraujotaka, vėžys. Tai žmonės miršta, nes jiems nesuteikiamos paslaugos, užvėluoti, tyrimai, nepastebėta. Visi žinome, kad sveikatos paslaugų sistemos teikimas yra sutrikęs dėl kovido“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jau dabar skelbia, kad nuo koronaviruso miršta daugiau jaunų, darbingo amžiaus žmonių, mat ir užsikrėtusiųjų skaičiai didėja kone kasdien.
„Sergančiųjų skaičius išaugo, serga darbingo amžiaus žmonės. O tai iššaukia jaunesnių žmonių mirtis. Vidurkis 77 metų amžiaus, jauniausias – 30 metų“, – pasakoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad norint išsiaiškinti tikrąsias priežastis, kodėl didėja gyventojų mirtingumas, galima tirti mirusius asmenis, jiems atliekant koronaviruso mėginį ir aiškinantis, ar jie nesirgo Covid-19.
