Esą nesvarbu, kokius nusikaltimus daro Kremlius, Europos Sąjunga su Putinu vis tiek šnekasi. Prezidentūra tvirtina, kad Briuselis grįš prie sankcijų Rusijai.
Dar rugpjūtį cheminiu ginklu „Novičiok“ apnuodytas, iš komos išsikapstęs ir į belangę Kremliaus pasiųstas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas beveik trejiems metams keliauja į belangę.
„Tai, kas vyksta, panašu į kažkokį absurdo teatrą nuo pat pradžių, nes nepamirškim, kas jį nuodijo“, – sako buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
O Kremliaus pareigūnai jau antrą savaitę štai taip leidžia sau talžyti ir tūkstančiais sulaikyti jo rėmėjus.
„Jokių raudonųjų linijų, kurių šitas režimas negali peržengti, tiesiog neegzistuoja. Tai yra teroristinis, nusikalstamas, mafijinis režimas, kuris gali padaryti absoliučiai bet ką“, – teigia politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Kremlius siunčia ir tam tikrą žinutę.
„Žinoma, Kremlius nori pasakyti, kad šita bausmė yra ne tik A. Navalnui kaip asmeniui. Tas laukia ir visų kitų pilietinės visuomenės atstovų, kurie drįs pasipriešinti Kremliaus valiai, Kremliaus linijai“, – aiškina ji.
Tuo metu iš Europos Sąjungos šalių politikų vieną po kitos girdime kelias besikartojančias frazes apie kylantį nerimą ir raginimus stabdyti smurtą.
„Mes stebime nerimą keliantį Rusijos posūkį į autoritarizmą“, – kalba Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Yves Le Drian.
O iš Vokietijos Vyriausybės atstovės Marijos Fietz lūpų skamba raginimai stabdyti smurtą.
„Raginame Rusijos vadovybę sustabdyti smurtą, užtikrinti piliečiams jų teises ir laisves, nedelsiant paleisti A. Navalną ir išaiškinti cheminio ginklo prieš jį panaudojimo aplinkybes“, – sako ji.
Tačiau Bendrija ir toliau trypčioja vietoje. Daugiau nei prieš savaitę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai tarėsi dėl sankcijų Rusijai, tačiau jokio sprendimo kol kas nepriėmė.
„Dėl apnuodijimo – tai buvo simbolinės sankcijos, kurios ir gali būti pavadintos tik simbolinėmis. Tai yra toks savęs nuraminimas, kad mes kažką padarėme, bet poveikio tai neturi jokio. Dabar dėl dabartinių įvykių – tai kol kas mes apskritai nematome jokios reakcijos“, – teigia M. Laurinavičius.
Bendrija vis dar nori V. Putiną pirmiau bausti ne sankcijomis, o su juo kalbėtis ir susitarti. Rytoj į Maskvą dviejų dienų vizito vyksta Eurobloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Jis ketina spausti Kremlių paleisti A. Navalną.
„Yra šalys, kurios siūlo, kad pirma turėtų įvykti tas vizitas, turėtų įvykti pokalbiai, o tada galima būtų grįžti prie sankcijų klausimo. Tai tikrai turbūt kelios dienos šen ar ten gal lemiamo vaidmens nesuvaidins. Mes esame gana skeptiški dėl to vizito rezultatų, todėl sakome, kad po to vizito turbūt dar akivaizdžiau pasimatys, kad tos sankcijos yra neišvengiamos“, – sako A. Skaisgirytė.
M. Laurinavičius įsitikinęs, kad šis vizitas – geriausia dovana Putino režimui.
„Nes tiek propagandine prasme, tiek savo galios įtvirtinimo prasme tai reiškia, kad su mumis vis tiek šnekasi, mes, kad ir kokius nusikaltimus bedarytume, su mumis jie vis vien privalo šnekėtis. Tai yra signalas Rusijai būtent toks“, – priduria jis.
Kol kas tik žodžiais reaguoja ir Lietuva. Tačiau Prezidentūra tikina, kad Briuseliui toliau „tempiant gumą“, Lietuva gali imtis priemonių prieš A. Navalno suėmimą ir kalinimą inicijavusius režimo atstovus.
„Prezidentas mano, kad nors Lietuvos sankcijos gali būti kaip nacionalinės, tačiau, žinoma, paveikesnės būtų visos Europos Sąjungos mastu. Šiuo atveju tai būtų natūraliausiai kalba apie teisėsaugos pareigūnus, kurie ir yra atsakingi už A. Navalno teismo procesą“, – teigia Prezidento patarėja.
Tačiau politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad į juoduosius sąrašus įtraukus tik pavienius teisėsaugos pareigūnus ar oligarchus, niekas nepakeis.
„Padarykime mažų mažiausiai kelių ar keliasdešimties tūkstančių žmonių sąrašą. Vat tada galbūt eiliniai režimo nariai jie galbūt pradės pajusti, kad jiems tai irgi per brangiai kainuoja“, – sako jis.
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įsitikinęs, kad įrankių tramdyti Kremliui Europos Sąjunga turi, tačiau politinės valios – ne.
„Tai turime prisiimti tam tikrą atsakomybę, nes mes toleruojame arba ne, laiku užkertame kelią, arba nereaguojame – ar tai sankcijomis, tu režimų izoliacija, kas visiškai nevyksta – izoliacijos nėra. Ta valdžia gali girdėti tik jėgą ir gali reaguoti tik į apčiuopiamus argumentus. Pareiškimai, pasmerkimai visiškai nerūpi“, – teigia L. Linkevičius.
Dar vakar Prancūzija paragino stabdyti Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ statybas, tačiau Berlynas dėl to tyli ir, tikėtina, net ir po A. Navalno įkalinimo neplanuoja aukoti milijardinio projekto.
