Gruodžio viduryje ministras Arvydas Anušauskas turėjo progos pasivažinėti vokišku tanku „Leopard“. Dar anksčiau ministras buvo pranešęs, kad Lietuva norėtų jų įsigyti ir buvo apkaltintas atskleidęs įslaptintą informaciją. Bet vakar į Valstybės gynimo tarybą (toliau – VGT) susirinkę valstybės vadovai oficialiai patvirtino tuomet A. Anušausko ištartus žodžius – pirksime „Leopardus“.
„Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų, yra Vokietijos tankas „Leopard 2“. Ir taip pat VGT pasiūlė KAM pradėti pokalbius ir derybas ir po to sugrįžti į VGT su tankų gamintoju ir su valstybėmis, kurios dalyvautų įsigijime“, – po susitikimo kalbėjo Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Prasidės visuotinis šaukimas
Tankų bataliono sukūrimui teks pirkti apie 40–50 tankų, mokėti ir už karių, technikų apmokymą. Kainuos ir įrangos priežiūra, atsarginės dalys, be to, batalionui be tankų reikalinga ir kita technika, pavyzdžiui, sunkvežimiai. Tankų bataliono sukūrimas Lietuvai gali kainuoti apie 2 mlrd. eurų.
„Daug kas priklauso nuo kitų sąlygų – kokia bus sutarta kaina ir t.t. Tai dabar išvardinti visų detalių, iš tikrųjų, ir negalėčiau“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Bet pinigų reikės ne tik naujiems tankams. Gynimo taryba nusprendė didinti kasmet į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.
„Numatomas ribinis šauktinių skaičius per metus, šiuo atveju nuo 4240 iki 7040“, – pridūrė ministras.
Toks skaičius iš esmės reiškia, kad Lietuvoje ir be reformos atsiras visuotinis šaukimas. Tam reikės apie pusės milijardo investicijų ir dešimčių milijonų jų išlaikymui kasmet. Tiesa, kol kas kalbama tik apie vaikinų šaukimą tarnauti. Merginos, kaip ir iki šiol, tą galės daryti savo noru.
Lėšų klausimas – ateityje
Prezidento patarėjas pakartojo ir anksčiau iškeltą uždavinį – kariuomenės divizija turi būti sukurta iki 2030-ųjų. Anksčiau kariuomenės vadas yra sakęs, kad su dabartiniu finansavimu diviziją pavyktų sukurti tik 2035-aisiais.
Taigi, papildomų pinigų reikės tankams, šauktiniams, divizijai kurti ir, galiausiai, Vokietijos brigadai priimti. Bet iš kur bus paimti pinigai, politikai pasakyti negali. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė po posėdžio su žurnalistais nekalbėjo ir visuomenei nepaaiškino, kaip Lietuva apmokės sąskaitas už politikų sukurtas strategijas.
„Čia pirmadienį, pirmadienį... – Šiandien nekalbėjote? – Ne, šiandien apie tai nediskutavome“, – kiek anksčiau šią savaitę paaiškino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Būtent pirmadienį I. Šimonytė kviečiasi partijų pirmininkus – tarsis su jais, kur rasti papildomų milijardų gynybai. Bet opozicinės partijos konservatorių siūlymus vadina jų rinkimine kampanija.
„Dabartinis Užsienio reikalų ministro šnekėjimas apie grėsmes Lietuvai, apie neišvengiamą karą, apie minutes, kurios liko iki karo yra absurdų absurdas ir atitinkamai Lietuva dar saugesnė niekada, tikriausiai, nėra buvusi negu dabar, po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo, kai NATO pakeitė gynybos koncepciją“, – tikino valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Karbauskis: reikės skolintis
R. Karbauskis sakė, kad gynybai reikėtų skolintis. Apie tai yra kalbėjęs ir Gitanas Nausėda. Nors skamba siūlymai ir didinti mokesčius – pavyzdžiui PVM‘ą, kurį mokėtų visi, arba pelno mokestį, kurį mokėtų verslai.
„Mes dalyvausime, kai politikai susitars, kuriomis kryptimis einame, bet mes turime žinoti, kur yra išleidžiami mūsų papildomai surinkti pinigai“, – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
O saugumo situacija regione ir aplink mus išlieka sudėtinga. Štai vakar pasieniečiai paviešino, kaip patys sako, baltarusių provokaciją. Trys baltarusių pasieniečiai įžengė į Lietuvos teritoriją. Apie pustrečio metro. Nors tvoros negadino, bet mūsų šalies žeme pasivaikščiojo kelias minutes. O tokia provokacija tarsi iliustruoja, kad tiek Vladimiras Putinas, tiek Aleksandras Lukašenka, vargu ar staiga taps maloniais kaimynais.
„Rusija vykdo 2 procesus vienu metu: telkia resursus Ukrainos kryptimi, atstato patirtus nuostolius ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – dėstė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Elegijus Paulavičius.
„Tikėtinas aktyvesnis Kremliaus spaudimas Kaliningrado srities klausimais, jie mato Kaliningradą kaip tokią silpną savo dalį, ir, be jokios abejonės, galime tikėtis agresyvios retorikos iš jų, būtent Lietuvos atžvilgiu dėl Kaliningrado situacijos“, – kalbėjo Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas yra apie 2 mlrd. eurų. Įskaitant ir laikiną bankų solidarumo mokestį, kurio kitąmet jau nebeliks.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
