Poros, norinčios, bet negalinčios susilaukti vaikų ir galvojančios apie dirbtinį apvaisinimą, apvaisintas kiaušialąstes, tapusias embrionais, dabar turi šaldyti ir saugoti amžinai, ir kiekvieną mėnesį už tai mokėti privačioms klinikoms. Tokį sprendimą praėjusioje kadencijoje priėmė valdantieji valstiečiai.
Bet Laisvės frakcijos nariai kartu su liberalais ir kai kuriais konservatoriais užsimojo šį amžinybės terminą sutrumpinti registruojant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas.
„Pora iki savo mirties šiuo atveju moka tuos 20–30 eurų per mėnesį už būtent tą amžiną šaldymą, už laikymą šaldytuve ir mes turime tokias šaltąsias embrionų kapines sukūrę šiuo metu savo valstybėje. Tai čia yra toks unikalių kapinių vaizdas, kurio neturi kitos šalys“, – sako Seimo narė Morgana Danielė.
„10 metų terminas mūsų siūlomas, atitinka tiek gerąją kitų valstybių praktiką, tiek ir, žinoma, pacientų interesus, nes tokia amžino šaldymo būtent apmokėjimo prievolė buvo uždėta ant pacientų, tuo sudarydama labai nelygias sąlygas toms poroms, kurios galbūt turi finansines galimybes, ir toms, kurioms tai yra sudėtingiau“, – teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas kritikuoja jį kadaise priėmę valstiečiai.
„Pradedu galvoti, kad, matyt, sukeliant ažiotažą dėl kanapių, dėl apvaisinimo, dėl partnerystės tiesiog norima pridengti kitas problemas, kurios valstybėje yra“, – kalba valstietė Agnė Širinskienė.
„Atspindėjo mūsų tiek įsitikinimus, tiek tam tikras vertybines nuostatas, kad vis tik tai žmogaus gyvybė yra gerbtina nuo jos pradžios ir tikslas buvo nesukurti tokių sąlygų, kad būtų prikuriama, na, labai daug embrionų, kurie paskui būtų naikinami“, – priduria valstietis Aurelijus Veryga.
Tačiau Seimo pirmininkė atkerta: „Ta kritika nėra pagrįsta, nes iš tiesų esame vienintelė valstybė, kuri turi tokį reguliavimą ir, turint galvoje, kad su nevaisingumu susiduriančių porų kasmet daugėja, mes tikrai turėtume sudaryti galimybes pasinaudoti medicininėmis paslaugomis susilaukti vaikučių ir nekurti apribojimų, kurie yra nelogiški, neveikiantys ir visiškai nepagrįsti“, – įsitikinusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Naujoje pagalbinio įstatymo pataisoje numatoma, kad galimybę užšaldyti savo lytines ląsteles turėtų ir nepilnamečiai, gavę tėvų sutikimą.
„Nuo 14 metų žmonės gali savo lytines ląsteles ir reprodukcinius audinius užsišaldyti ateičiai, jeigu dėl ligos jiems yra grėsmė tapti nevaisingiems. Tačiau neaišku, kuo buvo pagrįstas ta amžiaus riba, kadangi ir jaunesni vaikai serga įvairiomis ligomis ir jie jau tada netenka šios teisės ateityje susilaukti vaikų“, – tikina Morgana Danielė.
„Projekte atsiranda galimybė saugoti lytines ląsteles ne tik gydymo, bet ir kitais tikslais, tai šiuo atveju kyla klausimas, ką apims tie vaisingumo išsaugojimo tikslai. Jie nėra apibrėžti ar tai bus tie atvejai, kai gydomas onkologinis susirgimas ar tai bus atvejai, kada moteris tiesiog galvoja nėštumą atidėti iki kokių 60 metų“, – atkerta A. Širinskienė.
Dėl embrionų saugojimo Agnė Širinskienė turi ir kitą pasiūlymą: „Aš manyčiau, kad tą naštą labai garbingai galėtų perimti pati valstybė. Tai nėra kažkokie dideli pinigai, tai vienas dalykas. Kitas dalykas praėjus tam tikram terminui yra leidžiama embrioną atiduoti kitoms šeimoms, tai man labai keista, kodėl yra neskatinami ir tokie donorystės projektai. Tai būtent jie padėtų išspręsti tas problemas su ilgalaikiu laikymu.“
„Problema, kad pacientai nenori jų donuoti. Antra problema, niekas nenori jų imti. Mes neturime pacientų, prašančių donorinių embrionų“, – tikina akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė.
Embrionų šaldymo termino sutrumpinimas, anot „Vaisingumo centro“ direktorės Gražinos Bogdanskienės yra sveikintinas, nes po 10 metų embrioną atšildžius, jo kokybė yra labai bloga.
„Nelabai suprasčiau tikslo laikyti ilgiau nei, pavyzdžiui, 10 metų. Tarkim pacientei yra 40 metų sukanka 50, prasideda menopauzė, tai koks tikslas laikyti. Aišku, menopauzėje mes ir gi galim paruošti moteriai gimdos gleivinę, kad ji pagimdytų, bet tarkim jeigu jinai, pavyzdžiui, pagimdo 45 ir laiko dar 15 metų, tai ką 60 metų moteriai reikėtų daryti su embrionais, tai čia nėra logikos“, – priduria G. ji.
Lietuvoje kasmet atliekama apie 1000 pagalbinio apvaisinimo procedūrų, po kurių gimsta apie 400 vaikų. Lietuvoje apie 15–18 procentų porų yra nevaisingos. Statistikos duomenimis, 2030-aisiais šis skaičius sieks apie 30 procentų pasaulio populiacijoje.
