Savo šeimos istoriją Rasa pradeda pasakoti nuo judviejų su vyru pažinties dienos. Jiedu su Karoliu susipažino ir susituokė Londone. Po 13 metų praleistų svetur, sutuoktiniai jau ketvirtus metus gyvenimą kuria Šiauliuose, gimtajame Karolio mieste.
Apie vaikus svajojo nuo pažinties pradžios
Karolis yra gamyklos vadovas, o Rasa šiuo metu rūpinasi namų buitimi bei užsiima darbo paieškomis, nes visi trys sūnūs jau eina į darželį, todėl šalia jų nebereikia būti ištisą dieną.
Daugiavaikė mama Rasa pasakoja, kad jiedu su vyru nuo pat pažinties pradžios tvirtai žinojo, kad nori kurti šeimą kartu ir turėti vaikų bei tyliai pasvajodavo, kad turės netgi ne vieną, o daugiau atžalų.
„Karolis norėjo daug vaikų, visada minėdavo, kad 4 būtų puiku, o aš sakydavau, kad taip pat noriu daug. Tačiau pasąmonė sakydavo, kad būtų puiku turėti nors vieną“, – dalijasi moteris.
Tačiau poros svajonei nebuvo lemta taip lengvai išsipildyti. Praėjus dvejiems metams, per kuriuos sutuoktiniai bandė susilaukti vaikų, taip trokštamas džiaugsmas visgi neaplankė. Tuomet jie ėmė varstyti gydytojų kabineto duris.
„Supratome, kad kažkas negerai, todėl parskridome į Lietuvą, kreipėmės pas specialistus, atlikome tyrimus ir nusprendę nieko nelaukti, atlikome nesėkmingą intrauterininės inseminacijos (IUI) procedūrą.
Todėl grįžę atgal į Londoną registravomės pas šeimos gydytoją. Taip ir prasidėjo mūsų ilgas kelias laimės link.“
Nepaaiškinamas nevaisingumas
Rasa ir Karolis atliko daug įvairių procedūrų, po kurių išgirdo diagnozę, kuri jaunai porai trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus – „nepaaiškinamos kilmės nevaisingumas“.
Pasak moters, tokia kai nevaisingumo priežastis yra aiški, atsiranda vilties, nes galima pabandyti problemą išspręsti vienokiu ar kitokiu būdu – galbūt pritaikant medikamentinį gydymą ar atliekant operaciją. O kai nevaisingumo priežasties niekas negali įvardinti – atsiveria gili bedugnė.
„Mano atveju darė tyrimus, atsakymai visi gerai, bet pastojimo nėra. Taip buvau nukreipta į nevaisingumo kliniką, kur vėl pakartotinai dariausi hormonų tyrimus, kiaušintakių prieinamumo procedūra ir dar keletą kitų“, – pasakoja Rasa.
Ji pasakoja, kad neprarasti vilties jai padėjo ne tik vyras, bet ir šalia buvę gydytojai, kurie Rasą ramino, kad jų pora tokia ne vienintelė ir yra nemažai jaunų žmonių, ilgai negalinčių susilaukti vaikų.
Nusprendė atlikti dirbtinį apvaisinimą
Galiausiai pora nusprendė ryžtis dirbtiniam apvaisinimui. Rasa pasakoja, kad Londono gydymo įstaigose viskas trunka daug ilgiau negu čia, Lietuvoje, todėl iki pirmosios procedūros sutuoktiniai užtruko 5 metus:
„Ten, kaip žinia, viskas nevyksta greitai, ten labai keista tvarka. Visada nusijuokiu, kai Lietuvoje žmonės sako, kad jiems reikėjo laukti eilėje pas gydytojus savaitę. Londone aš laukdavau kelis mėnesius.
Vos pasidarai tyrimą, rezultatų sulauki po kelių mėnesių, tada vėl registruojiesi pas gydytoją, kai kurių tyrimų galiojimas net baigdavosi, tai tekdavo kartoti. Toks užburtas ratas. Tuo metu atrodė, kad tai tęsis visą amžinybę.“
Ir nors Rasa ir Karolis buvo pasiryžę atlikti dirbtinio apvaisinimo procedūrą ir neprarado vilties, kad tai – jų kelias į laimę, jie žinojo – tai dar nereiškia, kad viskas pavyks. Ir, deja, dvejos dirbtinio apvaisinimo procedūros Sankauskų šeimai baigėsi nesėkmė.
„Niekas negarantavo, kad gavus siuntimą atlikti dirbtinio apvaisinimo jis bus sėkmingas. Mūsų atveju pirmasis apvaisinimas buvo daromas 3 dienos po kiaušinėlių išėmimo ir apvaisinimo, kurių buvo išimta vos 12. Tos dirbtinio apvaisinimo procedūros metu buvo įdėti du embrionai, o kiti išgyvenę buvo užšaldyti.
Deja, procedūra buvo nesėkminga, po 6 savaičių įvyko savaiminis persileidimas ir daug liūdesio. Po to sekė antras dirbtinis apvaisinimas jau su šaldytu embrionu. Taip pat nesėkmingai. Nebuvo net pastojimo“, – skaudžius išgyvenimus prisimena Rasa.
Trečias kartas nemelavo
Po pirmų dviejų nesėkmingų procedūrų moteris pripažįsta daugiau nebenorėjusi galvoti apie jokius bandymus dirbtinio apvaisinimo būdu susilaukti vaikų, nes buvo palūžusi emociškai ir viskas, ką jautė, tebuvo skausmas ir gerklę spaudžiantis ašarų gumulas.
Tačiau jos vyras Karolis buvo atkaklus ir neprarado vilties – jo įkalbėta Rasa ryžosi dar vienai dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Pora buvo nusprendusi – jeigu ir šįkart nepavyks, jiedu daugiau nebebandys ir apsvarstys įsivaikinimo galimybę. Tačiau trečias kartas nemelavo ir Sankauskus aplankė stebuklas – jiems gimė sūnus.
„Po mūsų trečiojo ir paskutiniojo laimingo bandymo gimė Kasparas. Dabar labai džiaugiuosi pasidavusi vyro įtakai ir įkalbinėjimams pabandyti dar vieną, galbūt paskutinę dirbtinę procedūrą.
Turbūt suprantate, kaip sunku vėl atsitiesti po tokių nusivylimų ir neigiamų rezultatų. Bet čia jau nesiplėsiu. Svarbiausia tai, kad mums pavyko“, – šypsosi pašnekovė.
Trečiasis sūnus – ilgai lauktas ir planuotas
Aplankius stebuklui ir susilaukus sūnaus, Rasa ir Karolis jautėsi neapsakomai laimingi. O tuo metu gyvenimas jiems ruošė dar vieną dovaną – antrąjį sūnų. Rasa buvo girdėjusi, kad po dirbtinio apvaisinimo moterys tampa ypač vaisingos, tačiau sako tokiomis kalbomis netikėjusi ir net negalvojusi, kad jai dar įmanoma pastoti natūraliai:
„Aš labai skeptiškai į tai žiūrėjau, bet tai buvo gyvas patvirtinimas mano atveju. Kasparui buvo vos 5 mėnesiai, todėl blogai pasijautusi supratau, kad vėl kažkas ne taip ir atlikus nėštumui patvirtinti skirtą testą pamačiau dvi teigiamas juostele.
Turbūt net nereikia sakyti, koks šokas ir nuostaba apėmė. Taip po metų ir trijų savaičių, po natūraliai įvykusio pastojimo gimė antrasis sūnus Kovas.“
Trečiasis Sankauskų sūnus Tauras, skirtingai nei broliai, gimė Lietuvoje ir buvo ilgai lauktas ir planuotas. Jis šeimą papildė įnešdamas dar daugiau džiaugsmo ir šurmulio.
Visi trys nėštumai buvo sklandūs
Prisimindama visus tris savo nėštumus, Rasa džiaugiasi, kad jie visi praėjo sėkmingi. Pirmasis nėštumas po dirbtinio apvaisinimo buvo labai stebimas, gydytojai vykdė daug ultragarsinių tyrimų. Antrojo, neplanuoto nėštumo metu, anot moters, viskas vyko labai sklandžiai. Tik trečiojo nėštumo metu Rasai dėl komplikacijų teko atsidurti ligoninėje.
„Na, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Mano visi trys sūnūs gimė po cezario pjūvio operacijų. Pirmasis buvo numatomas didelio svorio, todėl su gydytoju aptarus ir pasvėrus rizikas, nusprendėme, kad gims operaciniu būdu. Kadangi antrasis nėštumas buvo toks greitas, taip pats sekė Cezario pjūvio operacija. Trečiojo lemtis tokia pati“, – pasakoja trijų vaikų mama.
Šiandien Rasa džiaugiasi, kad visi trys jų mylimi vaikai yra linksmi, sveiki ir aktyvūs ir dalijasi, kaip šiuo metu jiems sekasi:
„Darželyje sekasi gerai, Kasparas netrukus bus prieš mokyklinukas, tai prasidės naujas gyvenimo etapas. Atrodo tik gimė, o jau ruošime į mokyklą. Kovas taip pat mūsų gudrutis, ne ką mažiau atsilieka nuo Kasparo.
Labai protingas vaikas, todėl labai daug tikimės iš jo ateityje. Na, o Tauriukas kol kas labai su charakteriu, dviejų metų krizę išgyvenantis vaikas. Viską nori daryti pats, viskas įdomu, kas negalima, dažnai rodo nepasitenkinimą. Na, bet išaugs“, – šypteli pašnekovė.
Daugiau vaikų turėti neplanuoja
Rasa sako dėkojanti gyvenimui, kad yra trijų šaunių vaikų mama, tačiau pripažįsta, kad nors ir kaip myli vaikus, jiedu su vyru daugiau atžalų turėti neplanuoja:
„Kadangi mūsų laimė išsipildė su kaupu, ties tuo ir sustosime. Trys vaikai yra ne tiek ir mažai, o ypač tas pasijaučia, kai būname visi namuose. Žinote tą posakį niekada nesakyk niekada, bet šiam kartui užteks.“
Šiandien Rasa džiaugiasi galėdama vadinti save mama ir apkabinti savo sūnus, o visoms poroms, šiuo metu susiduriančioms su skaudžiomis nevaisingumo problemomis ir laukiančioms jų aplankančio mažo stebuklo, moteris pataria niekada neprarasti vilties, o svarbiausia – palaikyti savo antrąją pusę.
„Mano laimė – vaikai – atsirado tada, kai aš to mažiausiai tikėjausi. Kai užsiėmiau papildoma veikla, pradėjau kurti ateities planus nesusijusius su vaikais, bet viduje visada verkiau, kentėjau ir meldžiau pačio didžiausio stebuklo.
Niekada nepraradau tos mažiausios vilties kažkada būti mama. Todėl gyvenimas ir apdovanojo mane su kaupu, turiu tris nuostabius sūnus ir patį geriausią vyrą.
To linkiu ir poroms, einančioms šiuo labai sudėtingu gyvenimo etapu. Būkite vienas kitam ramstis, supratingumas ir paguoda, nes kartu jūs pasieksite viską“, – teigia ji.