Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Arvydas Pocius.
Pone Pociau, kalbant apie visuotinį šaukimą, ar jūs matytumėte reikalingumą tą daryti?
Aš matyčiau. Grįžtu prie dabartinės situacijos. Manau, kad dabar reikia apie tai kalbėti ir ieškoti galimybių padidinti piliečių, parengtų valstybės gynybai ir savigynai, skaičių. Šioje vietoje matyčiau, kad reikia apie tai galvoti.
Taip, ateityje sistema gali keistis, galbūt [reikės] didinti profesionalų skaičių, bet, ką sako mano praktika, tą patį profesionalą tu turi iš pradžių pamatyti kaip eilinį karį, šauktinį. Svarbu, kaip jis atrodo pradedant nuo jo motyvacijos. Tai, kad jis ateina kaip į darbą profesionalas, dar nereiškia, jog iš jo bus geras karys.
Seržantai tuos 6 mėnesius stebi jaunus žmones – kaip jie dalyvauja, kokia jų motyvacija, tada, pabaigus tarnybos laiką, ne visi, kurie nori, yra imami į profesionalią kariuomenę, o būtent atrenkami tie motyvuoti, sąžiningi žmonės. Tokia atranka yra geriausia per šauktinių bazinį parengimą.
Manau, kad toks kelias parodytų neapsisprendusiems jaunuoliams, jog atėję atlikti privalomąją karo tarnybą jie gali apsispręsti, kas yra ir ko nori. Kiekvienam rimtam vyrui karinė tarnyba niekada nepatrukdys ir šiuos žingsnius turime daryti. Ypač dabar, šiuo laikotarpiu, kai kaimynystėje vyksta karas.
Kodėl tarp jaunimo nėra tos motyvacijos? Kodėl mes nematome žymesnių veidų, gal jie galėtų būti paskata jaunuoliams rinktis karinę tarnybą?
Yra, netgi seimo narys Arūnas Valinskas, kuris baigė studijas Londone, grįžo į Lietuvą, nuėjo savu noru į privalomąją karo tarnybą ir dabar yra Seime. Žinomas dainininkas Bruzga taip pat ėjo, atliko karinę tarnybą kaip šauktinis karys ir po to pasiprašė į profesinę tarnybą. Dabar jis kaip karys, muzikantas, dainininkas dalyvauja įvairiuose konkursuose, groja ir dainuoja kartu su Lietuvos kariuomene. Yra tokių pavyzdžių, tik galėtų jų būti dar daugiau. <...>
Man gaila, kad Lietuvos jaunimas yra suliberalėjęs, pamiršęs mūsų pokario rezistencijos laikotarpį ir galvoja, kad laisvė ir nepriklausomybė yra duotybė, bet reikia pagalvoti ir apie pareigą. Nepamirškime, kur yra Rusijos kariuomenė, nepamirškime ir kas vyko Bučoje, tie patys baisumai buvo po Antrojo pasaulinio karo, kai okupacinė kariuomenė atėjo į Lietuvą, į Baltijos valstybes, Rytų Europą.
Tos visos žudynės – jos dabar yra Ukrainoje. Tai galvokime apie tai. Manau, tie patys sąjungininkai, kurie čia yra, jie iš mūsų tikisi to paties – darykime ir mes kažką. Darykime pokyčius, būkime lygiaverčiais kartu su jais ir nedėkime vilčių, kad taip lengvai išsisuksime. Esame ten, kur esame, turime valstybinę sieną su Baltarusija ir Kaliningradu, žinome, kas tai per valstybės ir kokie jų kėslai. Todėl, kaip yra garsusis posakis, nori taikos – ruoškis karui. Tą turime ir daryti.
Visą pokalbį, kuriame kalba ir partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
- supederastėjęs..
