Su savo keturkoju augintiniu Lora vilnietis Viktoras taip vaikšto nuo ankstaus ryto, ir jau ne pirmą dieną. Ne tik išvedė šunį pavedžioti, bet ir ieško Naujųjų naktį pabėgusios jorkšyro kalytės Ledi. Ji dingo naujametę naktį, apie antrą valandą, kaip sako moteris, kai jau atrodė, kad fejerverkų bumbsėjimai pasibaigė.
„Aš jau pasižiūrėjau, kad čia jau tylu. Jau buvo tylu. Jau buvo apšaudyta. Ir aš išėjau. Tik jį pastačiau, ir kaip nėrė… O čia pradėjo šaudyti. Ir jis supanikavo. Ir kaip nėrė į kitą pusę“, – sako kalytės šeimininkė Leonora Selina.
Moteris sako kalytė buvo be pavadėlio. Pabėgusios jos ieškojo visi buvę kieme, taip pat ir kaimynai. Tačiau paieškos bevaisės. Netrukus skelbimas su mažylės nuotrauka pasirodė internete, ir atsiliepė į jį ne vienas žmogus. Tačiau ypatingų požymių turinti kalytė neatsirado:
„Vyras atsiliepė iš Ulonų gatvės, aš ėjau… Aš maniau, kad čia… buvo labai panašus. Labai panašus iš tikrųjų, nu bet ne mūsų. Ji neseniai operuota, ir per pilvuką pas ją eina siūlė. Jau čia niekaip… tokių šuniukų mažai. Nedažnas čia dalykas.“
Ledi turėjo mikroschemą, bet gali būti, kad ji registruota dar senų šuns šeimininkų vardu. O šie gyvena ne Lietuvoje. Rasti mažylę, bus sunkiau. Panašių pagalbos šauksmų daugybė ne tik Vilniuje, o visoje Lietuvoje. Gyvūnų prieglaudos neslepia, esą devyniasdešimt procentų kaltės dėl tokių incidentų gula ant pačių šeimininkų pečių, mat jie keturkojus veda į lauką, be pavadėlių, arba dar blogiau – tempiasi su savimi į aikštes, kur ir leidžiami fejerverkai, pokši petardos. Taip galėjo nutikti ir vienam mažyliui, atsidūrusiam „Beglobio“ prieglaudoje.
Čia jis atvestas išaušus Naujųjų rytui. Ir mikroschemos, pas keturkojį, gyvūnų globėja Danutė nerado.
Šuniukui, kaip sako moteris apie trys mėnesiai. Tokių gyvūnų, kaip sako moteris, turėtų būti dar daugiau po savaitės. Mat žmonės dar laukia gal keturkojai patys grįš. „Beglobio“ vadovė sako, rasti šeimininkus, ar šeimininkams šunį lengviau, jeigu gyvūnas čipuotas. Nors ir tai, kartais nepadeda.
„Dar vienas pavojus yra tas, kad jeigu čipavimas vyksta užsienio valstybėje, ir mūsų duomenų bazėje nėra, arba nėra įtraukiamas, tada mikroschema nieko neduoda, nes neregistruotas Lietuvoje“, – pasakoja „Beglobio“ vadovė Danutė Navickienė.
Sunku gyvūną rasti ir jeigu jis pakliūva į nesąžiningų žmonių rankas.
„Jeigu piktybiškai žmonės norės pasisavinti pavyzdžiui veislinį šuniuką, jį slėps, niekur neskelbs, kad tokį šuniuką, tai atsekti faktiškai to yra neįmanoma“, – teigia D. Navickienė.
Tokių mažylių iškart po Naujųjų nakties kasmet moteris sako sulaukianti kasdien po du tris. O štai su savo augintiniais pasivaikščioti išėjusi Jurgita dalijasi patarimais ateičiai. Mat fejerverkų pokšėjimai dar nerimsta, tad šeimininkus moteris įspėja būti atsargius. Pati sako pasinaudojusi dresuotojų patarimais.
„Jeigu kyla panika, labai ramiu balsu, įsakmiu balsu sakai Piene, stok, ir visą laiką stengiesi rasti akių kontaktą. Jeigu tu jį randi, jis visą laiką laukia ir aš ateinu, prisisegu šuniuką. Jeigu matau, kad mano gyvuliukui blogai, kaip pavyzdžiui šiais metais, labai labai stipriai pas mus sproginėjo, tiesiog atėjau, apsikabinau, ir sėdėjau“, – kalbėjo šunų šeimininkė Jurgita.
Veterinarijos specialistai sako, jeigu pabėgęs šuo atsirado, vistiek jis jau nebus koks buvo. Dėl išgąsčio jis turi būti parodytas specialistams. O ateityje mažiausiai kelias savaites prieš didįjį fejerverkų pokšėjimą reikėtų jautresniems keturkojams girdyti raminamųjų. Apdairesni šunų šeimininkai nepatingi su šunimi padirbėti ir pripratinti jį prie petardų sprogimų garsų, kad paskui nereikėtų lieti ašarų ar vargti ieškant persigandusio klaidžiojančio šeimos nario.
