Į viršų kyla ne tik nauji pastatai, bet ir paskolos jiems įsigyti. Europos centrinis bankas pasiuntė prastą žinią paskolas turintiems ar planuojantiems jas imti – palūkanų normas padidino rekordiniais 75 baziniais punktais. Tiek daug Europos centrinis bankas palūkanų nebuvo kėlęs nuo pat jo atsiradimo 98-aisiais.
„Priėmėme šios dienos sprendimą, nes infliacija išlieka gerokai per aukšta, ir tikėtina, kad išliks virš mūsų tikslo dar neapibrėžtą laiką“, – teigia Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde.
Europos centrinis bankas tą padarė, nes nori suvaldyti infliaciją euro zonoje. Tikslas yra 2 procentai, tačiau faktinė infliacija daugiau nei 4 kartus didesnė – virš 9 procentų. O ką toks sprendimas reiškia gyventojams?
„Jis praktiškai pabrangins viską, tiek kalbant apie dabartines paskolas, tiek kalbant ir apie naujas“, – aiškina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Vidutinę būsto paskolą, 100 tūkst. eurų turinti šeima dėl vien šiandien priimto sprendimo būsto paskolos įmoka per mėnesį padidėja daugiau negu 50 eurų“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tarp pačių bankų, tarp pačių finansų institucijų dabar vyrauja nedidelė panika, panikėlė ir atitinkamai bankai vieni kitiems skolins pinigus brangiau, galbūt mažiau norės skolinti tam tikriems bankams, tai Euribor didės ne tik dėl to, kad ECB kelia palūkanas, bet dėl to, kad finansų rinkose mes matome tam tikrą nerimą, stresą ir netgi paniką“, – teigia A. Izgorodinas.
Bet už galvos stveriasi, ko gero, ne tik gyventojai su paskolomis, bet ir verslas.
„Tai tikriausiai viena iš dar kelių blogų naujienų ir, be abejonės, palūkanų normos kėlimas reiškia, kad galimybės skolintis verslui dar labiau pabrangs, o mes suprantame, kad ypač dabar, kada energijos, elektros, dujų kainos yra kosminėse viršūnėse, poreikis apyvartinių lėšų, poreikis skolintis verslui yra ypač didelis“, – kalba Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Paprastai tariant, Europos centrinis bankas nori sumažinti pinigų kiekį pas žmones ir versluose. Tuomet mažiau išlaidaujama, daugiau taupoma, o tai neleidžia įsisukti kainų augimui, ir infliacija stoja.
„Šiuo metu ECB kovoja su tais infliacijos lūkesčiais, bando pakelti palūkanų normas sparčiai, prislopinti paklausą, prislopinti kainų augimą, prislopinti lūkesčius dėl atlyginimų augimo, net jeigu tai reiškia, kad šiek tiek padidės nedarbo lygis, kad bus kažkokių bankrotų, kad sumažės paklausa“, – aiškina N. Mačiulis.
Ir šis palūkanų normų kėlimas dar ne pabaiga. Tą pripažino ir pati Europos centrinio banko vadovė.
„Per artimiausius kelis mūsų posėdžius mes tikimės didinti paskolų normas toliau, kad suvaldytume infliacijos lūkesčius“, – sako C. Lagarde.
O iš palūkanų surinkti papildomi pinigai nukeliauja tiems patiems bankams į pelnus.
„Iš vienos pusės taip, tos palūkanų didinimas naudingas bankams, bet iš kitos pusės bankai vis daugiau savo kapitalo ir uždirbto pelno turės skirti blogų paskolų atidėjimams. Nes artėjant sunkmečiui, bankai turi atidėti į šoną vis daugiau pinigų, tam, kad jie galėtų apsisaugoti nuo rimtesnių finansinių sukrėtimų, kai krizė realiai ateis“, – teigia A. Izgorodinas.
Anot verslo konfederacijos vadovo, jei Vyriausybė nesukurs lengvatinių paskolų fondo verslui, tikėtina, kad lauks bankrotų banga.
„Mes jau dabar diskutuojame ir su Vyriausybe dėl priemonių, ir labai tikiu, kad mes nepramiegosime šitos situacijos ir verslas gaus tą pagalbos ranką. Mes turime sutarti, mes esame energetinio karo sąlygomis veikiantys ir vienas verslas to karo negali laimėti“, – sako A. Romanovskis.
Europos centrinis bankas pateikė ir savo atnaujintas prognozes dėl infliacijos lygio euro zonoje. Šiemet jis esą turėtų būti virš 8 procentų, kitais metais 5 su puse ir tik 2024-aisiais bus kiek daugiau nei 2 procentai.
