Pavasarinio karantino paralyžiuoti Panevėžio meninio stiklo studijos stiklapūčiai mėgina vėl stotis ant kojų ir užkuria kone pusmetį šalusias krosnis.
Ilgamečiai darbuotojai buvo atleisti, mat Vyriausybės keliami reikalavimai prastovai įmonei netiko.
„Mūsų geriausias pirkėjas iš Amerikos parašė, man, kaip ir tau, sustojo biznis. Pasiūlė man gerti alų, laukti, kol bus išrasta vakcina ir tada vėl iš naujo bendradarbiausim. Visas mūsų srityje pasaulinis biznis sustojo, bet vėl pradeda rusenti“, – sako įmonės vadovas Remigijus Kriukas.
Dabar bendrovės savininkas vėl žmones kviečia sugrįžti ir atnaujinti darbą. Darbuotojai tvirtina supratę užsakymų netekusios ir sunkioje padėtyje atsidūrusios įmonės vadovą, tad po priverstinio nedarbo pavasarį ir vasarą su malonumu grįžta prie darbų.
„Pradžioj siaubas, bet tikėjome, kad grįšime ir grįžome. Gavome išeitines, už metus, darbo biržoje gavome“, – pasakoja stiklapūtys Remigijus Rukšėnas.
„Atostogavome, kas soduose dirbome, su šeimomis buvome. Gerai, kad vasara buvo. Žiemą būtų liūdniau. Mūsų prekė tokia, kad per karantiną jos niekam nereikia. Po karantino neaišku, kada žmonėms prireiks prekės mūsų. Tikimės, pradės judėti žmonės, pradės pirkti“, – teigia stiklapūtys Vytautas Gatavina.
Darbuotojai tikisi, kad užsakymai įsisiūbuos, o kišenę kas mėnesį papildys didesnė nei minimali alga. Trišalėje darbdavių, Vyriausybės ir profsąjungų taryboje, kaip ir prie krosnių, įkaito atmosfera būtent dėl minimalaus uždarbio kėlimo.
Dabartinė 607 eurų minimali alga, kuri beveik siekia 450 eurų į rankas, profsąjungų nuomone, jau per daug atsiliko nuo vis brangstančių maisto produktų ir augančio vidutinio atlyginimo. Tad profsąjungos reikalauja minimalų atlyginimą nuo sausio padidinti 50 eurų. Atskaičius mokesčius ji didėtų 30 eurų ir siektų 480 eurų.
„Ekonominės prognozės rodo, kad padėtis Lietuvoje gerėja, recesija, kuri buvo planuojama karantino pradžioje, neįvyko, žymiai mažesnė. Matome absoliučiai visas prielaidas nustatyti MMA 663 eurus“, – kalbėjo profsąjungų vadovė Inga Ruginienė.
Tačiau Vyriausybė tiek didinti minimalią algą nesiryžta. Vyriausybė sutinka algą didinti maždaug perpus kukliau – iki 638 eurų. Į rankas tai būtų 465 eurai.
„Turėtume didinti MMA, didelė dalis darbuotojų nuo jo priklausoma. Bet nors prognozės teigiamos, atsargumas yra, didelio entuziazmo šauti su didžiausiu atlyginimų didinimu visoje Europoje neturėtume užsikrėsti. Surasime atsakingą siūlymą. MMA turėtų augti, bet atsakingai“, – sako ministras Linas Kukuraitis.
Tuo metu darbdaviai kitąmet didinti minimalią algą kategoriškai nesutinka. Kol nesibaigė pandemija ir ekstremali situacija, apie jokius priverstinius didinimus nenori nė girdėti.
„Siūlom nesvarstyti, algos nekyla daug. Neaišku dėl Covid-19, sektoriai nukentėję, priklausomi nuo viruso“, – pasakoja investuotojų atstovė Rūta Skyrienė.
„Mes turime force majeure situaciją. Negalime dydžio nustatyti matematiškai. Išimtinės sąlygos. Verslai susiims už galvos, sakys „mums šakės“, – teigia darbdavių atstovas Andrius Romanovskis.
Remdamasis ekonominiais rodikliais, Lietuvos bankas skaičiuoja, kad kitąmet minimali alga turėtų būti didinama panašiu dydžiu, kokį svarsto Vyriausybė.
O jei verslas nerimauja dėl ateities, alga gali būti didinama ne vienu ypu nuo Naujųjų metų, bet ir dalimis, pvz., kas pusmetį. Nepavykus susitarti, trišalė taryba dėl minimalios algos derėsis ir kituose posėdžiuose, tačiau profsąjungos reikalauja apsispręsti iki Seimo rinkimų, kurie įvyks jau po pustrečios savaitės.
