TV3 laida „Būk sveikas“ domėjosi, kaip ją pastebėti.
Alzheimerio simptomai
Sutrikus normaliems biocheminiams informacijos perdavimo procesams keičiasi žmogaus elgesys. Nors dažnai ligos pradžia gali būti ir nepastebima, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į detales.
„Dažniausiai pasikeičia trumpalaikė atmintis, asmuo tampa užmaršesnis. Dažniau tenka ieškoti daiktų padėtų neįprastose vietose. Pamiršta pokalbius, sakykime, pasikalba su artimaisiais telefonu ir vėl skambina, to paties klausia.
Atsiranda ir sutrikimas neįprastose situacijose, pasikeičia interesų ratas. Jie ima sunkiau įvaldyti buitinę techniką arba naują įsigytą elektros prietaisą, išmanųjį telefoną“, – pasakojo neurologė Greta Pšemeneckienė.
Kartais ir patys žmonės jaučia, kad vyksta neįprasti, keisti ar negeri dalykai, tačiau nenori prisipažinti to artimiesiems.
„Dėl to jie išgyvena ir neretai Alzheimerio pirmieji simptomai būna panašūs į depresijos simptomus“, – teigė G.Pšemeneckienė.
Alzheimerio šaknys – dar ankstyvame amžiuje
Alzheimerio liga dažniausiai pasireiškia senjorams ir tik gerokai rečiau vidutinio amžiaus žmonėms, bet šios ligos šaknys atsiranda gerokai ankščiau nei pasireiškia pirmieji ligos simptomai.
„Smegenų pokyčiai pradeda vystytis dešimtmečiais ankščiau negu mes pajuntame pirmuosius simptomus.
Taip pat labai svarbūs ir genetiniai veiksniai. Tam tikro apolipo proteino „E“ baltymo genetinis rizikos veiksnys irgi yra susijęs ir jis jau yra užkoduotas mūsų genetinėje medžiagoje, ir to pakeisti negalima“, – sakė neurologė.
Nors ši lėtinė, progresuojanti liga vis dar nėra išgydoma, būtina kreiptis į medikus ir ją gydyti tikintis, kad nors kiek sulėtės progresavimas.
„Praktikoje mes naudojame du pagrindinius vaistus, jie padeda pristabdyti, atitolinti ligos simptomų progresavimą, pagerina pažinimo funkcijas, šiek tiek koreguoja ir kitus simptomus susijusius su Alzheimerio liga.
Tai ažitacija, sujaudinimas ir kiti elgesio simptomai, kurie gali būti sergant Alzheimerio liga“, – teigė G. Pšemeneckienė.
Alzheimerio progresavią galima pristabdyti ne tik vaistais
Ligos progresavimo pristabdymui įtakos turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, socialinis gyvenimas ir protinės veiklos stimuliacija.
„Tai nepadeda išvengi ligos, bet leidžia palaikyti pacientą labiau pasitikintį savimi, labiau savarankišku.
Kol mes su juo bendraujame, jis su mumis kartu valgo, išlaiko valgymo įpročius. Išeiname kartu pasivaikščioti, jis ilgiau išlieka mobilus. Grąžiname jį į realybę, neleidžiame jam būti vienatvėje“, – aiškino G. Pšemeneckienė.
Jei asmeniui jau prasidėjusi liga ar įsibėgėjusi, tada jis užsidaro savame pasaulyje, kuris dažniausiai yra praeitis.
„Todėl mums reikėtų stimuliuoti, skatinti bendravimą, kad jis grįžtų į realų pasaulį, padėti išlaikyti tą laiko nuovoką.
Be abejo, judėjimas, savo pomėgių, interesų puoselėjimas, nepraradimas, jeigu sergantis mėgo auginti gėles, tai nereikia jo iš to atimti. Kiek įmanoma stimuliuoti tą protinę veiklą, skaityti, eiti į teatrą, klausyti, kuo aktyviau gyventi“, – teigė neurologė.
Daugiau informacijos ieškokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Būk sveikas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Būk sveikas“.
