Kauno klinikų reanimacijos medikai kovoja dėl COVID pakirsto naujagimio ir dviejų moksleivių gyvybių. Nors dauguma vaikų koronavirusu perserga lengvai, kai kuriems ši liga smogia itin skaudžiai. Daugeliui sirgusiųjų išsivysto multisisteminis uždegiminis sindromas.
„Mes turėjome dešimtis tokių ligonių, daugumai iš jų reikalingas intensyvus gydymas. Trumpai tariant – tuo metu pažeidžiamos visos sistemos – pradedant oda, širdimi, plaučiais, inkstais. Antras – pokovidinis sindromas, net ir persirgus lengva forma jis būna pusei vaikų – galvos skausmai, pykinimas vėmimas“, – sako Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.
Pasak gydytojų, skiepai yra vienintelė apsaugos priemonė leidžianti ne tik išvengti sunkių ligos pasekmių, bet ir išsaugoti kontaktinį mokymą. Nors šiuo metu į klases skuba 98 procentai Lietuvos moksleivių, ši situacija gali bet kurią dieną pasikeisti. Mat šalies ugdymo įstaigose jau užfiksuoti 302 koronaviruso protrūkiai ir šie skaičiai auga. O pagal galiojančią tvarką, jei klasėje nustatomas kovidas, tai net ir turėję kontaktą, bet jau paskiepyti vaikai gali mokytis mokyklose.
„Nei pasiskiepiję, nei tie vaikai, kurie natūraliai įgavę imunitetą, jie neturi būti įtraukti į tą izoliacijos schemą“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Nuo birželio vidurio „Pfizer“ vakcina leidžiama skiepyti dvylikamečius, tačiau tėvai neskuba – paskiepytųjų mokinių skaičius siekia 113 tūkstančių, o tai maždaug trečdalis visų moksleivių.
„Dar keli procentai yra tų, kurie gavo vieną skiepą ir laukia antro. O jei dar pridėtume tuos, kurie persirgo, tai bendrą imunizaciją šioje grupėje turėtume apie 37–38 proc.“, – aiškina sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus.
O kompanija „Pfizer“ toliau atlieka tyrimus ir skelbia, kad jų „Comirnaty“ vakcina yra saugi bei veiksminga ir 5–11 metų amžiaus vaikams, jiems užteks mažesnės dozės nei paaugliams ir suaugusiems. Tokius tyrimus jie jau kitą mėnesį žada pristatyti vertinimui.
„Jie planuoja spalio pradžioje pateikti duomenis vertinimui Europos vaistų agentūrai, ir per mėnesį agentūra įvertinti duomenis ar registruoti vakciną jaunesniems asmenims“, – teigia L. Galkus.
Tiria ir poveikį kūdikiams. Tačiau neseniai „Sveikatos teisės institutą“ įkūrę kai kurie Lietuvos mokslininkai kategoriški – prieštarauja masinei vaikų vakcinacijai.
„Tai blogas sprendimas ir to daryti jokiu būdu negalima. Mes neturime duomenų apie ilgalaikius pavojus, mes atsakymą sužinosime po 10 metų ar ta rizika pasiteisino ar ne“, – tikina „Sveikatos teisės instituto“ vadovas Rimas Jankūnas.
Kalbama apie galimą nevaisingumą, mažakraujystę, vėžio riziką ar kitus padarinius. Bet tokias kalbas kiti mokslininkai vadina mitais.
„Tie tyrimai, kurie buvo atlikti pradiniame vakcinų „Pfizer“ ir „Moderna“ tyrime ir tos pačios moterys pastojo ir vyrų vaisingumas nenukentėjo“, – sako Kauno klinikų gydytoja Lina Jankauskaitė.
Vis dėlto įvairios viešoje erdvėje vis pasirodančios spekuliacijos dėl skiepų trikdo tėvus, ir šie dvejoja, ypač dėl pradinukų:
„Kai tokio amžiaus, tai abejočiau, baisoka, kaip sureaguos organizmas, nes aš asmeniškai tai skiepyta pilnai.“
„Jeigu sveikas vaikas, tai taip, bet kai pas mus su širdies yda – tai nepatarčiau.“
„Tokį tikrai ne. Nemanau, kad naudinga.“
Statistikos departamentas skelbia, kad nuo pandemijos pradžios 2020 kovą iki dabar COVID-19 liga jau sirgo per 25 tūkstančius vaikų.
