Kaip teigė vaikų gydytojas tai, kad absoliuti dauguma vaikų koronavirusu perserga lengvai, yra visiška tiesa, bet išskiriamos jų grupės, kai galimi sunkūs liekamieji infekcijos padariniai.
„Absoliuti dauguma vaikų serga lengvai arba turi minimalius simptomus. Vaikams, skirtingai nei suaugusiems, išsivysto multisisteminis uždegiminis sindromas, kuris išsivysto praėjus po kontakto su COVID-19 infekcija vidutiniškai nuo 2, 4 ir kartais iki 5 savaičių. Tai ypatingai sunki forma, mes turėjome dešimtis tokių ligonių, daugumai iš jų reikalingas intensyvus gydymas. Trumpai tariant – tuo metu pažeidžiamos visos sistemos – pradedant oda, širdimi, plaučiais, inkstais ir t.t.“ – vardijo jis Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos surengtos konferencijos metu.
LSMU Vaikų ligų klinikos docentė, vaikų ligų gydytoja, mokslininkė Lina Jankauskaitė pridūrė, kad multisisteminio uždegimo atsakas ypač yra būdingas asimptomėms ligos formoms, kai nei vaikai, tėvai gali neįtarti apie buvusią ligą.
Visą diskusiją galima stebėti čia:
Reanimacijoje – du vaikai ir naujagimis
Taip pat net ir persirgus labai lengva forma gali varginti pokovidinis sindromas, jis pasitaiko pusei vaikų. Anot R. Kėvalo, tai būna įvairiausi simptomai – galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, pilviniai skausmai, kurie apsunkina vaiko funkcionavimą, edukaciją.
„Kiekvieną dieną, ir šiandien turime du pacientus intensyviosios terapijos skyriuje sunkiai sergančius. Kaip žinote, kolegos naujagimių reanimacijoje turi jau naujagimį, sergantį COVID-19. Pagaliau, mokslininkų duomenimis, trečdaliui vaikų, kurie patenka į ligonines, reikalinga deguonies terapija. Taigi tai yra pakankamai sunkūs ligoniai“, – kalbėjo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį LSMU Kauno klinikinė ligoninė paskelbė intensyvios terapijos-reanimacijos skyriuje gydanti 3 koronavirusu sergančius vaikus. Kaip antradienį portalui komentavo įstaigos atstovas Saulius Tvirbutas, 2 iš jų buvo pervežti į Kauno klinikas.
Kada vaiko skiepyti negalima?
Paklausta, kam iš vaikų kam nebūtų galima laikinai ar apskritai skiepytis nuo koronaviruso, L. Jankauskienė teigė, kad čia viskas galioja tas pats, kas ir suaugusiesiems.
„Jei kalbame apie paauglius nuo 12 m., kada jau galima skiepytis, tai jei yra alerginė reakcija vakcinos komponentams ar turint individualią, lėtinę ligą, esant jos paūmėjimui. Bet tai galioja visoms vakcinoms. Taip nėra skiepijama, jei žmogus karščiuoja. Tada vakcina turėtų būti atidėta. Bet net alergija kiaušinio baltymui nebūtų kontraindikacija skiepijimuisi“, – kalbėjo ji.
Kaip sužinoti, ar vaikas yra alergiškas? Gydytoja pasakojo, kad tam tikros informacijos gali suteikti jau anksčiau buvusios reakcijos į skiepus. Bet kuriuo ji ragino pasitarti su specialistais – pediatrais, šeimos gydytojais, alergologais, net klinikiniais farmakologais, imunologais, neieškoti atsakymų internete ar forumuose.
„Tikrai yra alergiškų vaikų ir tėvai dažnai bijo, kad ir alergiją žiedadulkėms paūmins, vakcina prisidės. Bet tie klausimai gali būti atsakyti ir jų reikia klausti“, – kalbėjo gydytoja.
Miokarditas po skiepo – labai retas
Kalbėdamas apie šalutines skiepo reakcijas R. Kėvalas pabrėžė, kad jos dažniausiai elementarios, būdingos ir suaugusiems, bet pasitaiko ir retų sunkių atvejų.
„Viena „Pfizer“ vakcinos komplikacijų, apie ką kalba mokslininkai ir mes matėme, – tai širdies raumens uždegimas, kitaip – miokarditas. Taip, jis retai pasitaiko, bet tai yra individuali reakcija, pasireiškianti širdies viso raumens uždegimu. Tai pakankamai reta reakcija, bet aš mačiau tris ligonius.
Reta ji dėl to, kad vidutiniškai, įvairių šaltinių duomenimis, pasitaiko 1 iš pusės, 1 iš ketvirčio milijono. Bet ši komplikacija, palyginus su multisisteminiu uždegimu, savo prognoze, baigtimi ir rezultatais visiškai skirtingi dalykai. Tai visiškai gerybinė išeitis, be jokių tolimesnių problemų“, – pažymėjo medikas.
R. Kėvalo teigimu, visi Europos vaikų gydytojai iš esmės sutaria, kad vaikus reikia skiepyti nuo COVID-19.
„Iš esmės 29 šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę, jie skiepija vaikus tik su lėtinėmis ligomis. Kiek žinau, tą daro ir Norvegija, taip pat, imant Europos regioną – Ukraina. Toliau visos kitos šalys rekomenduoja 12–18 m. skiepyti. Ir ne dėl to, kad vaikams pasitaiko multisisteminio uždegimo sindromas, ne dėl to, kad būna pokovidiniai reiškiniai, o tam, kad užtikrintų kontaktinį mokymąsi. Nes nuotolinio mokymosi maratonas šiandien jau padarė drastiškus pokyčius vaikų sveikatai“, – pabrėžė vaikų gydytojas.
Imunizuota arti 40 proc. 12–15 m. vaikų
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, šiandien jau yra pilnai paskiepyta apie ketvirtadalis 12–15 m. grupės vaikų.
„Dar keli procentai yra tų, kurie gavo vieną skiepą ir laukia antro. O jei dar pridėtume tuos, kurie persirgo, tai bendrą imunizaciją šioje grupėje turėtume apie 37–38 proc.“, – duomenis teikė SAM atstovas Lukas Galkus.
Jis pabrėžė, kad tarp savivaldybių stebimi reikšmingi skirtumai – Vilniaus mieste šiandien yra paskiepyta daugiausiai – apie 40 proc. 12–15 m. amžiaus vaikų. Tuo metu bendra imunizacija šioje grupėje artėtų net prie 60 proc.
„Nuo Vilniaus mažai atsilieka Neringa, geri skiepijimo tempai yra molėtuose, Akmenėje, Alytaus mieste. Bet tose savivaldybėse, kur matome ir bendrą lėtesnį skiepijimą, ten mažiau paskiepyta ir vaikų. Tai būtų Šalčininkai, Skuodas, Kretinga, Kalvarijos“, – aiškino jis.
Paklaustas, kada Lietuvoje bus galima skiepyti jaunesnius nei 12 metų vaikus, L. Galkus informavo, kad kol kas nė vienas gamintojas nėra registravęs savo vakcinos šiai amžiaus grupei. Tačiau jis pridūrė, kad šiuo keliu jau eina „Pfizer“ – įmonė prieš kelias savaites pasidalijo informacija, kad baigia tyrimus 5–11 metų asmenų grupėje.
Nurodoma, kad spalio pabaigoje planuojama pateikti duomenis, vertinimus Europos vaistų agentūrai. Agentūra dar per mėnesį pateiktų savo vertinimus ir priimti sprendimą, ar registruoti vakciną.
