Be to, vis garsiau skamba perspėjimai, kad amerikiečiai iki rugsėjo nespės užbaigti evakuacijos. Talibanas įspėja, kad pratęsti termino NATO pajėgų ir jiems talkinusių išskraidinimui neleis.
Kabulo oro uosto apylinkės ir toliau pilnos Afganistaną desperatiškai palikti bandančių žmonių. Manoma, kad oro uoste susitelkę apie 14 tūkst., už jo ribų laukia dar 10 tūkst. gyventojų. Prezidentas Bidenas sako, kad JAV su sąjungininkėmis per savaitę jau išskraidino 28 tūkst. nuo talibų bėgančių afganistaniečių ir čia dirbusius vakariečius, tačiau ekspertai perspėja, kad tempas per lėtas. Talibai vis aktyviau medžioja su vakariečiais dirbusius afganus.
Situacija prastėja ir prie paties oro uosto, kur per susišaudymą su nežinomais užpuolikais nukautas afganistanietis sargybinis, o dar trys sužeisti. Evakuacijai ir toliau stringant, J. Bidenas vis aktyviau raginamas pratęsti galutinį evakuacijos ir amerikiečių karių išvedimo terminą, kuris dabar numatytas rugpjūčio 31-ą. Tačiau Bidenas sprendimo priimti neskuba ir kariškiams padėti evakuoti žmones siunčia 18 komercinių lėktuvų.
„Tūkstančių žmonių evakuacija iš Kabulo bus sunki ir skausminga, nesvarbu, kada ją būtume pradėję. Taip būtų nutikę, jeigu būtume pradėję ir prieš mėnesį. Neįmanoma evakuoti tiek daug žmonių be skausmo ir praradimų, kuriuos dabar matote per televiziją. Tai faktas“, – sako prezidentas Joe Bidenas.
Amerikiečiams skubant, bet vargiai spėjant evakuoti NATO pajėgas ir joms talkinusius, Talibanas griežtas – evakuacijos termino pratęsti po rugpjūčio 31-osios neleis.
Talibai pareiškė, kad neketina pratęsti sutarto rugpjūčio 31-osios termino. Tai esą pažeistų susitarimą su Vakarais. Trečiadienį aptarti Kabulo oro uosto evakuaciją planuoja didžiojo septyneto lyderiai. Pratęsti NATO pajėgų išvedimą iš Afganistano ragina Didžioji Britanija.
„Didžiojo septyneto metu premjeras bandys iškelti klausimą, ar Jungtinės Valstijos galėtų pratęsti terminą. Svarbu suprasti, kad Kabulo oro uoste dislokuota per 6000 amerikiečių karių ir juos išvedus dings galimybė evakuoti žmones, tad išvykti turėsime ir mes“, – teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministras Ben Wallace.
Nerimas toliau auga ir dėl afganistaniečių karo pabėgėlių bangos. Turkijos pareigūnai filmuoja šalies Rytuose sulaikytą pabėgėlių grupę. Iki Turkijos per Iraną jie čia pėsčiomis ėjo beveik 80 dienų. Pastarosiomis savaitėmis Turkijoje sulaikyta tūkstančiai tokių pabėgėlių, kurie atėjo per Iraną: „Atėjome čia, nes neturime kitos išeities. Jeigu grįšime, Talibanas mus nužudys. Atėjome čia ne gerai praleisti laiko, manėme, kad galėsime užsidirbti, kad padėtume savo šeimoms.“
Vano provincijoje savo sieną su Iranu Turkija apsaugoti bando keturių metrų grioviu ir trijų metrų aukščio siena su spygliuota viela viršuje. 4,5 milijono pabėgėlių glaudžiančios Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija netaps į Europą traukiančių pabėgėlių centru.
„Mūsų prezidentas ir ministrai davė įsakymą ginti šalies sienas nuo šios migrantų bangos ir niekam neleisti kirsti sienos“, – rėžia Vano provincijos gubernatorius Mehmet Emin Bilmez.
Iki šiol daugiausia pabėgėlių iš Afganistano priglaudė kaimyninės šalys. Nuo pernai į Pakistaną pasitraukė beveik pusantro milijono afganistaniečių. Tiesa, Islamabadas graso, kad talibams galutinai užėmus kaimyninę šalį, uždarys sieną. Dar beveik 800 000 afganistaniečių glaudžiasi Irane.
