Įspūdingi varvekliai dabar, rodos, tvirtai įsikibę laikosi už daugiausia senų pastatų šlaitinių stogų kraštų ir lietaus latakų. Tokių daugiausia sostinės ir kitų didmiesčių centruose. Tačiau jau nuo rytojaus šie ledo kardai turės puikų pretekstą kristi – oro temperatūra dienomis daug kur kils aukščiau nulio.
„Jau rytoj dieną šalies pietvakariuose temperatūra bus teigiama. Iki 1-3°C šilumos. Tai jau prasidės ten tirpimas“, – sako sinoptikas Tadas Kantautas.
O sostinės Antakalnio gatvėje virš praeivių galvų penktame aukšte pavojingai pakibusi kone 2 m. ilgio ledo giljotina. Ir praeiviai net nepastebi einantys po dideliu varvekliu, kol pirštu neparodai.
Apačioje jokių atitvarų. Kažkada buvo „Stop“ juosta, bet dabar nėra. Vilniečiai čia pat parduotuvių duris varsto:
„Taip, tai yra žiauru. Mačiau. Tai yra žiauru. Aš vaikštau net kelis kartus per dieną.“
„Eidama į darbą visada žiūriu, kas darosi. Mes tai čia tvarkome, prašome, kad kaimynai sutvarkytų. Bet kas ten darosi, tai žinokit…“
Pasiteiravus sostinės valdžios – kodėl ant namo taip pavojingai kabo ledo gabalas, savivaldybės atstovai pareiškė įspėję daugiabutį prižiūrinčią įmonę kuo greičiau susitvarkyti. Už tokią betvarkę namus prižiūrinčioms įmonėms gresia baudos.
„Yra numatyta, kad privalo būti tvarkomas tas ledas nuo stogų. Yra baudos nuo įspėjimo ir iki 600 eurų. Taip pat numatyta ir statinio techninės priežiūros reglamentuose“, – pasakoja Vilniaus savivaldybės atstovas Evaldas Bruzga.
Be 600 eurų už nesitvarkymą, pažeidėjams gresia ir iki 360 eurų papildomos baudos už techninio reglamento pažeidimus. O ką jau kalbėti apie žalą, kurią tektų atlyginti nuo varveklių ar ledo gabalų nukentėjusiam žmogui.
„Gali sukelti pakankamai sunkią galvos smegenų traumą, po kurios, neretai mes pacientus ir operuojame“, – teigia RVUL neurochirurginio skyriaus vedėjas Vladislavas Kieda.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgas sako, kad tokiomis žiemomis pas juos patenka bent 10-15 varveklių sužalotų žmonių. Keli nukenčia smarkiai, net jei ne iš karto tą supranta.
„Nes nežymūs galvos skausmai gali būti, kad sumuštos galvos smegenys – vystosi kraujo išsiliejimas, kuris gali kelias valandas pacientas jaustis gerai, o po to staiga prarasti sąmonę. Tokiais atvejais, jei užkrenta varveklis – geriausia kreiptis į ligoninę“, – kalbėjo V. Kieda.
Į medikus kreiptis būtina varvekliui smogus ir, tarkime, į petį. Kur kas dažniau nei žmonės nuo krentančių varveklių nukenčia automobiliai.
„Varveklio dydžiai – tai mes kalbame apie kilogramus. Ir kalbame apie aukščius, kurie yra dešimties metrų ir aukštesni. Stogų keteros, kraigai – tai čia gali ir pramušti ir skardas, ir kitus dalykus. Čia įsivaizduojat – varveklis, kaip strėlės antgalis, kaip ietis. Tai čia tos žalos yra ir priekiniai stiklai, ir stogai, ir dangčiai. Tokios dažniausiai žalos. Nėra vien tik nubrozdinimai“, – sako Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Ir draudikai, ir medikai ragina būtinai užfiksuoti kur ir kaip žalą transporto priemonei ar žmogui padarė varveklis, taip bus paprasčiau išsireikalauti žalos atlyginimo iš savo darbo neatlikusių pastatų valdytojų.
