Savanoriai gyventojus ragina ne gaudyti kates, o jas sterilizuoti. Kaimiškyje įkurta didžiulė Panevėžio šunų prieglauda šiuo metu prigrūsta benamių kačių. Jas po karantino dėžėmis tempia daugiabučių ir sodų gyventojai. Štai, ką pasakoja savanoriai: „Atvežė dėžę, numetė, nepranešė – 4 iš 9 gyvi. Tris radom sudraskytus.“
Mažyliai dar turėtų būti su mama, bet juos prausia, maitina ir myluoja prieglaudos savanoriai: „Užvakar buvo taip – įmetė iškart į koridorių ir pabėgo.“
Dėl vietos stokos Panevėžio gyvūnų prieglauda benamių kačių jau nepriima. „Visi visi narvai, iš tikrųjų užpildyti, kitur ne po vieną, ir po du, ir po tris kačiukus turim, ir po keturis“, – sako savanorė Vaida Zaleckienė.
„Galbūt tai yra susiję su COVID, karantinu vėl besibaigiančiu. Žmonės, kurie norėjo globoti, globojo gyvūnus, dabar pradeda jais masiškai atsikratyti. Nėra dienos, kai prie vartų prieglaudos nerastume dėžės su gyvūnais“, – priduria savanoris Justinas Stašys.
Šeimininkų netekusių ar jų tiesiog neturinčių kačių šiuo metu prieglaudoje gyvena tris kartus daugiau nei iki karantino – arti šimto. Dar nemažą dalį katinų dėl vietos stokos namuose laikinai glaudžia savanorės.
„Gal ta pandemija, karantinas davė žmonėms, kad negalėjo išeiti iš namų ir sterilizuoti savo kačių, arba gal nenuvažiavo į kaimus, į sodus, kur katės gyveno ir veisėsi, o jos nepaprastai greitai dauginasi“, – teigia prieglaudos vadovė Rūta Liberienė.
Vienu metu išlaikyti tiek daug kačių gyvūnų prieglaudai kainuoja brangiai. Mat dauguma jų atkeliauja ligotos, neskiepytos ir nesterilizuotos. O prieglauda iki šiol jaučia ir pandemijos pasekmes.
„Tie kačiukai atvažiuoja neprižiūrėti, turintys ir blusų, nenukirminti, nepaskiepyti, nes būna per maži, užpuola ausų erkės, grybelis. Kiekvieną katę reikia gydyti nuo kažko“, – tikina savanorė Dovilė Varnė.
Apie sunkumus kalba ir V. Zaleckienė: „Vasara labai sunkiai pasidovanoja gyvūnai, net neatvažiuoja žmonės, seniau būdavo, kad kasdien, kas antrą ar trečią dieną turim lankytojų, kurie ir šiaip atvažiuoja paglostyt, kiti atvažiuoja su dovanom, kiti aplankyti, pasižiūrėti, bet šiuo metu ir lankytojų mažai.“
Kai tiek kačių, rasti benamėms murklėms naujus namus be galo sunku. O katės labai gajos – neprižiūrimos gali atsivesti nuo 2 iki 8 kačiukų. Pasak gyvūnų gerove besirūpinančių specialistų, suvaldyti padėtį padėtų aktyvesnė laukinių keturkojų sterilizacija.
„Tai yra privalomas dalykas turint katę, kad nebūtų kačiukų, nes tie kačiukai paskui kenčia, jie atsiranda prieglaudose, tada jų likimas dažniausiai, taip, mes juos prižiūrime, maitinam, bet surasti šeimininkus jiems yra pakankamai sudėtinga“, – tikina D. Varnė.
„Laukinės katės problema rimta, nes niekas jų negaudo, nesterilizuoja ir tiesiog pradėjo masiškai plisti ir prisidaugina iki tiek, kad jau pradėjo kelti problemą“, – aiškina veterinaras Povilas Liekis.
Šiuo metu benamių keturkojų sterilizavimas gula tik ant prieglaudos savanorių ir gyvūnų draugijos pečių. Veterinarai skatintų ir pavienius gyventojus aktyviau prisidėti prie benamių kastracijos. Tokios sutvarkytos katės nebekelia problemų ir kur kas lengviau suranda naujus namus.
4-erių metų suaugęs katinas Garis – buvęs prieglaudinukas. O dabar gyvena Panevėžio kino centro „Garsas” patalpose. Kadangi katinas kastruotas, darbuotojai nepabijojo jo priglausti.
