Bresto regione Baltarusijoje vis daugiau karinių manevrų.
NATO paskelbus, kad čia Rusija sutelkė 30 tūkstančių karių ir įvykdė didžiausią jų dislokaciją nuo Šaltojo karo pabaigos, regis, oficialios Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų pradžios laukti nebėra prasmės. Jos jau vyksta.
Ir jas akylai stebi Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Savo ruožtu Pentagonas skelbia sužinojęs, kad Rusija turi sukurpusi scenarijų, kurį ketina panaudoti kaip pretekstą įsiveržti į Ukrainą.
„Manome, kad Rusija planuoja inscenizuoti neva Ukrainos karių ar žvalgybos pajėgų išpuolį prieš Rusiją ar rusakalbius žmones, kad pateisintų savo įsiveržimą“, – teigia Pentagono atstovas John Kirby.
Kad galėtų apkaltinti Ukrainą rusakalbių genocidu ir kariniais išpuoliais, Rusija, anot Pentagono, planuoja ir daugiau provokacijų.
„Manome, kad Rusija sukurs propagandinį vaizdo įrašą, kuriame bus žuvusiųjų kūnų ir aktorių, vaidinančių gedinčiuosius, taip pat sunaikintų vietovių vaizdų bei tai neva padariusios Ukrainos ar Vakarų karinės technikos“, – sako J. Kirby.
„Tačiau šis propagandinis vaizdo įrašas yra tik vienas iš daugelio variantų, kuriuos Rusijos vyriausybė kuria kaip pretekstą karinei agresijai prieš Ukrainą inicijuoti ir pateisinti. Nežinome, ar Rusija artimiausiomis dienomis pasinaudos šia ar kita propagandine priemone“, – kalba valstybės departamento atstovas Ned Price.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiuos amerikiečių pareiškimus vadina „kliedesiais“, o Vašingtonas sako, kad žvalgybos duomenis viešina, nes tikisi sužlugdyti purviną Rusijos planą. Kijevas, savo ruožtu, tvirtina, kad tokios Rusijos provokacijos nestebina.
„Jau nuo 2014-ųjų mes matėme daugybę klastingų Rusijos veiksmų. Žinome, kad niekas nesutrukdys jiems klastoti faktų ir dar kartą nebūtais dalykais apkaltinti Ukrainą“, – sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
O tai jau vaizdai iš Fort Braggo karinės bazės Šiaurės Karolinoje. 2000-iai amerikiečių karių ruošiasi kelionei į Lenkiją ir Vokietiją.
„Kariai vykdo įsakymą vykti į Europą – Vokietiją ir Lenkiją ir paremti mūsų NATO sąjungininkus ir partnerius atgrasant Rusiją“, – teigia JAV armijos atstovas Matthew Visser.
Matyti, kaip jie sėkmingai pasiekia Lenkiją.
Ir kol Vakarai sulaikę kvapą laukia – ryšis Rusija pulti Ukrainą ar ne – prezidentas Vladimiras Putinas užtarimo ieško Kinijoje. Jis – vienas iš nedaugelio lyderių, atvykusių į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą. Prieš ceremoniją V. Putinas, susitikęs su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pagyrė kaip niekada anksčiau glaudžius ryšius su Kinija. Abi šalys pasirašė ir bendrą pareiškimą, kuriuo smerkia NATO plėtrą ir kaltina Ameriką kurstant nesantaiką.
Pareiškime pakartotas reikalavimas „saugoti po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusią tvarką“, o tai atitinka ir Rusijos reikalavimą NATO atitraukti savo kariuomenę ir ginkluotę, faktiškai paliekant visą Rytų Europą kaip „buferinę“ Rusijos įtakos zoną.
Savo ruožtu kitą savaitę V. Putinui pačiam teks priimti svečią. Pirmadienį pas jį atvyksta Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Po susitikimo su V. Putinu jis vyks į Ukrainą. Dar savaite vėliau – vasario 15-ąją – Kremlius sulauks ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo. Tiesa, jis, priešingai nei E. Macronas, pirmiau vyks į Ukrainą,o tik tada į Rusiją.
