Daugiau nei 70 metų istorikai galvojo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sunaikinto švyturio neliko nė pėdsako, tačiau vienas uostamiesčio paveldo tyrinėtojas ėmė ir atrado tikslią vietą, kur švyturys stovėjo. Dabar istorikai siekia jį atstatyti, tačiau atsakingos institucijos į tokius norus žvelgia abejingai.
Klaipėdietis, paveldo tyrinėtojas Denisas, rodo sensacingą atradimą. Vyras pačiame uostamiesčio šiaurinio molo gale aptiko tikslią XIX amžiaus pabaigoje, XX-ojo pirmoje pusėje stovėjusio Baltojo švyturio vietą. Iki šiol buvo galvojama, kad molo pabaiga su visu švyturiu ir jo pagrindu per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinti.
„Tai čia va visas žiedas, va, jis net matosi. Toks, supranti, žiedas, tai čia ir stovėjo Baltasis švyturys. Ir visa tai ir yra iš jo laikų, tik užbetonuota. Tai niekas nelabai galvojo, kad tai gali būti to tikrojo Baltojo švyturio vieta“, – pasakoja paveldo tyrinėtojas Denisas Nikitenka.
Baltasis švyturys buvo lankomiausias uostamiesčio traukos ir fotografavimosi objektas tiek klaipėdiečiams, tiek svečiams iš užsienio. Su jo atvaizdu buvo leidžiami pašto ženklai, apie jį rašė Vokietijos laikraščiai, tiek tarpukariu, tiek Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo spausdinamas ant pinigų.
Molu iki švyturio buvo nutiesti siauruko bėgiai, jais važinėjantys traukinukai objektą aptarnaudavo. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, švyturį susprogdino, sovietai jo likučius suvertė į jūrą, o pagrindą užbetonavo. Ir štai, praėjus daugiau nei septyniasdešimčiai metų, bangos dalį betono nuplovė ir prieš Deniso akis iškilo tiksli švyturio vieta.
„Ir atsivėrė XIX amžiaus pabaigos konstrukcijos. Užlipęs dar aukščiau, aš dar labiau nustebau, kad Baltojo švyturio padas, jei galima taip sakyti, ta vieta apvali, viskas išlikę yra, Tai čia buvo toks kaip ir netikėtumas, kai tiek metų gyveni Klaipėdoje. Netikėtumas buvo net farologui Aidui Jurkštui, kuris knygą yra parašęs apie Lietuvos švyturius. Tai jis tai pavadino sensacija. Nes, matyt, kartais taip būna, kad nematai kas po nosim“, – kalba D. Nikitenka.
Farologas, švyturių tyrinėtojas Aidas Jurkštas savo žodžių neatsisako – šis atradimas tikrai sensacija. Baltasis švyturys buvo įžiebtas 1884-siais gruodžio 16-ąją. Tad kitais metais yra jo 140-ies metų jubiliejus. Todėl farologas iškėlė siūlymą objektą atstatyti. Ir susidūrė su pasipriešinimu.
„Susisiekimo ministerija, kuri būtų lyg ir labiausiai atsakinga už šitą sritį, nes jai pavaldūs yra švyturiai, tai ten miegančiųjų gražuolių konkursas toje ministerijoj – jie daug kalba, bet nieko nedaro. Uostas kategoriškai stengiasi priešintis. Lyg ir kinkuoja galvom – taip, taip, mes palaikom, mes čia skydelį kokį pastatysim galbūt. Bet čia ne vaikų darželis, čia nereikia skydelių kažkokių, čia reikia atstatyti tikrą dalyką“, – tvirtina A. Jurkštas.
Farologas neabejoja, kad atstatytas švyturys savo populiarumu pralenks net tik Meridianą, bet ir kitus dabartinius Klaipėdos, o gal net Lietuvos simbolius.
„Ir jį atstačius aš galiu garantuoti, kad iki pusės milijono asmenukių paplistų per vienus metus toj vietoj. Todėl šitas dalykas būtinai turi būti atstatytas, nekalbant apie tai, kad valstybė tokių stiprių simbolių ne taip ir daug turi“, – tikina A. Jurkštas.
Siūlymą Baltąjį švyturį atstatyti palaiko ir molu vaikštinėjantys klaipėdiečiai bei miesto svečiai. Net tie, kurie apie jį sužinojo ir nuotraukoje pamatė pirmą kartą:
„Ne, tikrai nežinojom. – Va toks stovėjo tarpukariu. – Geras, ne nežinojom. – Dabar kalba eina ar reikia jį atstatyti ar ne. Tai klausimas ir jums toks pat. – Aš sakyčiau vienareikšmiai taip. Aišku. Čia gi simbolis – švyturys Klaipėdos. Vienareikšmiai. Vis vien pajūrio. Vienareikšmiai.“
„Tikrai būtų visai gražu. Kažko daugiau pasižiūrėti ateiti.“
„Ir gražu, ir taip trauka žmonių yra, o taip dar labiau bus. Tikrai reikia. Šito tai ko reikia, reikia.“
Vis dėlto už molą atsakingos uosto direkcijos vadovams mintis švyturį atstatyti nėra priimtina. Anot jų, tokį siūlymą entuziastai turėjo kelti prieš pradedant molo rekonstrukciją, o dabar šaukštai po pietų.
„Atstatyti tokį simbolį mes nematytume prasmės. Kaip yra kalbama – kažkokį tai muliažą padaryti, kažkokį netikrą dalyką. Aš visada nemėgstu sintetikos, nemėgstu kičo ir manyčiau, kad jei jis toks turėtų būti, jis turėtų būti artimas labai autentiškam. Bet šiandien ir pats molas yra pakeitęs savo geografinę padėtį, yra visai kitoks nei buvo“, – aiškina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Tad uostininkai žada čia įrengti informacinį stendą ar atminimo lentą. Tačiau istorijos saugotojai bijo, jog uostininkai viena ranka įrengs stendą, o kita – šioje vietoje pastatys giliavandenį uostą, švyturio stovėjimo vietą tiesiog sunaikins. Todėl paveldo tyrinėtojas Denisas kreipėsi į paveldosaugininkus.
„Surašiau didžiulį raštą su visais pagrindimais, ikonografijom, žemėlapiais, schemom ir panašiai. Kreipdamasis į juos, aš paprašiau apsaugoti Šiaurinio molo galą, tai čia, kur mes esam, tai nedidelė atkarpa – apie 20–30 metrų su tom autentiškom konstrukcijom, tai yra pietinė sienelė. Baltojo švyturio vieta autentiška, šiaurinio molo galą su pakopom“, – kalba D. Nikitenka.
Kultūros paveldo centro darbuotojai šiai bylai baigia rinkti medžiagą, tada dokumentas keliaus į Kultūros paveldo departamentą, o šio specialistai perduos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, kuri ir nuspręs – išsaugoti šią vietą ateities kartoms, ar ne.
Jei sprendimas bus teigiamas, klaipėdiečiai tikisi, kad gal po 10 ar 15 metų bus priimtas ir sprendimas Baltąjį švyturį atstatyti. Jei ne kaip navigacinį, tai bent kaip gilias tradicijas turinti traukos objektą.
.jpg)
