Metelių regioninio parko ekologė Inga Čitavičienė balinių vėžlių mažyliams – kaip antra mama. Moteris su kolegomis rūpinasi šių retų ir saugomų gyvūnų populiacija. Dar prieš dešimtmetį vėžliai Lietuvoje buvo ties išnykimo riba. Kiekvieną pavasarį Metelių regioninio parko specialistai stebi vėžlių dėtavietes. O kai iš kiaušinių išsiritę mažyliai pradeda kapstytis iš žemės į paviršių – surenka juos ir paleidžia į pelkes.
Vėžliukai iš kiaušinių išsirita rudenį. Kiaušinius motinos užkapsto giliai žemėje. Ten mažyliai pratūno žiemą, o labiau atšilus – lenda į paviršių. Didžiausia balinių vėžlių populiacija yra Dzūkijoje. Mažylių gimtinė – Druskininkų savivaldybėje, Margų kaime. Iš trijų dėčių išsirito 39 vėžliukai. Išgyveno visi, o tai, anot ekologės Ingos, labai retai būna.
„Šiais metais vėžliukai peržiemojo labai sėkmingai. Visi vėžliukai gyvi, gyvybingi. Šie metai tokie pirmi, kad iš trijų dėčių, visi 100 procentu būtų išsiritę ir visi sveiki, gyvi“, – sako ekologė Inga Čitavičienė.
Specialistai mano, kad vėžliukams sėkmingai peržiemoti padėjo sniegas. Po storu apklotu jų nerado ir neiškapstė plėšrūnai, be to, ir pakankamai šilta po pusnimis jiems turėjo būti.
Kad vėžliukai sėkmingai peržiemojo, rodo ir jų elgesys. Mažyliai, ne visai vėžlio žingsniu, skuodžia į visas puses. Ir štai – iškilmingas momentas: vėžliukai surenkami ir nešami į Margų kaimo pelkę. Nuo šiol bus jų namai. Baliniai vėžliai Lietuvoje gyvena apie 100 metų.
Metelių regioninio parko direktorius sako, kad nors visi be galo džiaugiasi sėkmingai peržiemojusiais vėžliukais, nuotaiką temdo kiti dalykai. Specialistai tikėjosi, kad šioje Margų kaimo pelkėje bus daugiau vandens. Dabar baiminamasi, ar vėžliams jo užteks. Gyvena ir suaugusių vėžlių. Įtariama, kad vandenį galimai nuleido netoli esančio smėlio karjero valdytojai.
„Žiūrėsime, nagrinėsime ir stebėsime šitą situaciją atidžiau. Anksčiau būdavo žymiai daugiau, po šios žiemos irgi turėjo pasipildyti vandens atsargos, bet situacija priešinga ir dabar nagrinėti kas vyksta“, – pasakoja direktorius Ramūnas Krugelis.
Specialistai sako, kad vėžliams visai neišnykti padėjo ilgas ir kantrus darbas. Kad ir štai toks pavasarinis vėžliukų nešiojimas iš dėčių į pelkes. Savarankiška kelionė mažyliams gali baigtis tragiškai – juos tik ir tyko sulesti paukščiai, net skruzdės vėžliukams yra mirtinos priešės. Dar prieš dešimtmetį baliniai vėžliai Lietuvoje buvo ties išnykimo riba. Buvo skaičiuojama porą šimtų. Dabar situacija smarkiai pasikeitė į gerąją pusę.
„Nes žūčių irgi yra. Praeitais metais, kai nukrito vandens lygis balinių vėžlių draustiniuose, tai prasidėjo migracija ir keletas žuvo kelyje. Kiek migruojant, kiek plėšrūnai, tai nuostolis be abejo yra, bet išgyvenamumo procentas gerokai didesnis“, – teigia R. Krugelis.
Dar beveik 100 vėžliukų į Dzūkiją bus parvežti birželio mėnesį. Jie dabar auga Kauno zoologijos sode. Kad kuo daugiau mažylių išgyventų, dalį jų rudenį specialistai surenka ir išveža saugiai žiemoti į zoologijos sodą. O paskui parveža ir paleidžia į laisvę.
