Sostinėje, Karoliniškėse, septynių aukštų pastatas formaliai buvo statytas kaip viešbutis. Tačiau šios negyvenamos paskirties patalpos buvo parduotos kaip butai. Pasak sostinės architekto Mindaugo Pakalnio, viešbučiams taikomi visai kiti reikalavimai nei gyvenamosios paskirties būstui, skiriasi ir pats pastato išplanavimas.
„Kai žiūri pastato planą, tai ten toks pats viešbutis, kuriuos mes nuomojame, kai skrendame į Ispanijos ar Turkijos kurortą. O realiai koridorinė sistema, siauri, maži kambariukai, nedidelės virtuvės ir sanmazgai. O po to buvo išparduotas pavieniais kambariais realiai“, – sako architektas M. Pakalnis.
Jau prieš trejetą metų sostinėje vienas po kito ėmė dygti daugiabučiai, kurių patalpos įvardijamos kaip ne gyvenamosios, o komercinės ar poilsio paskirties. Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto, projektų vystytojai tokiais būdais sutaupo nemažai pinigų, mat projektams taikomi visai kiti reikalavimai nei gyvenamosios paskirties pastatams, nereikia ir papildomos infrastruktūros. O dėl to net keliasdešimčia procentų pinga pačios statybos.
„Akivaizdu, kad šitoje vietoje būna mažesnė kaina, nes vystytojas būna sutaupęs stovėjimo vietas, sutaupęs vaikų žaidimų aikšteles. Ir bando žmonėms iškišti ne tą daiktą, kurį žmogus perka“, – pasakoja M. Pakalnis.
Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad ir patys gyventojai tokias patalpas dažnai perka investicijai, pavyzdžiui, ilgalaikei nuomai. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, taip įvardijamų svečių namų, kūrybinių dirbtuvių ar apartamentų kainos yra kone dešimčia procentų mažesnės nei gyvenamosios paskirties patalpų. Todėl ir susidomėjimas tokiais būstais nemenkas.
„Būtent šios paskirties turtai dominuoja tarp žmonių, kurie ieško butų investicijai, galbūt nuomai konkrečiai. Tokių butų pirkimo kaina būna mažesnė. Ankstesnių metų duomenimis, tos kainos svyruoja iki 10 procentų tuose pačiuose projektuose“, – teigia projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė.
Tiesa, statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos. Šios jau turi užtikrinti, kad vystytojai nespekuliuotų statydami daugiabučius ir esant pažeidimui leidimų neišduotų.
„Aišku, teikiant projektus, juos tikrina, ar projektuose naujai suformuotos patalpos atiteks gyvenamajai paskirčiai keliaus reikalavimus. Pavyzdžiui, izoliacija, vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos“, – kalbėjo vyriausioji specialistė Asta Kazickienė.
Vilniaus miesto savivaldybė tikina netoleruojanti tokių spekuliacijų, kai vystytojai bando prisidengdami, pavyzdžiui, „svečių namais“ ar „kūrybinėmis dirbtuvėmis“ pastatyti gyvenamosios paskirties butus. Tačiau kodėl tokios statybos prasprūsta, savivaldybė aiškina, kad tam reikia taisyti spragas įstatymuose. O pati savivaldybė kas mėnesį atmeta po kelis tokius projektus. Pasirodo, vienas daugiabutis, kurio paskirtis nurodyta kaip „svečių namai“ buvo planuojamas statyti ir Perkūnkiemyje. Tačiau savivaldybė šiam projektui nepritarė.
„Tokių projektų, kur yra spekuliuojama ta paskirtimi, kai iš tikro stengiamasi nepadaryti parkavimo vietų, neįrengti želdynų ar padaryti daugiau kvadratinių metrų nei galima, mes tokių projektų nepraleidžiame. Man atrodo, kad dabar šita situacija yra ženkliai pagerėjusi ir skaidresnė“, – sako M. Pakalnis.
Konkurencijos taryba siekdama išvengti galimo vartotojų klaidinimo yra nurodžiusi nekilnojamojo turto pardavėjams, taip pat agentūroms, brokeriams nekilnojamojo turto reklamose aiškiai ir tiksliai įvardyti siūlomų įsigyti patalpų ir statinių paskirtis.
