Baltijoje sugaunamos žuvies kitąmet ant stalų bus mažiau. Ir ne tik ant lietuvaičių, o ir visų aplink šią jūrą gyvenančių šalių piliečių. Europos Komisija patvirtino 2023-ųjų žvejybos Baltijoje kvotas. Baltijos jūros silkės kvotą Europos Komisija sumažino 45 procentais iki beveik 800 tonų per metus. Vos 5 procentusvisų Baltijos resursų sugaunantys Lietuvos žvejai jau skaičiuoja nuostolius.
„Bet viskas tai atsiliepia ne tik žvejams verslininkams, bet ir vartotojui. Kuo daugiau mažina sugavimus, tuo mažiau vartotojams galėsim pateikti šviežios žuvies“, – pasakoja priekrantės žvejas Mindaugas Rimeikis.
„Mūsų vyriausybė, kad ir kokia bebūtų, bet remia kam blogai – su COVID visokie rėmimai būna, nu žvejų kažkodėl neremia. Kodėl neremia, aš nežinau“, – sako Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Europos Komisija savo sprendimus mažinti kvotas teisina tuo, jog Baltijoje nyksta įvairiausių rūšių žuvis. Dėl to esą kalti ir žvejai verslininkai, ir klimatas, ir tarša. Tad sumažinant kvotas, duodama laiko žuvies populiacijai atsistatyti.
„Aš manau, tai buvo labai svarbus žingsnis į priekį, kuris ir leido priimti, sakykim taip, iš vienos pusės, atrodo, drastiškus sprendimus, nes kai kurios kvotos mažėjo labai smarkiai, bet iš kitos pusės tai suteikia vilties, kad jos greitai, kelerių metų laikotarpyje atsistatys ir mes turėsime galimybes sėkmingai tęsti verslus“, – teigia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Tačiau žvejai sako, kad nebus ko tęsti, nes verslų tiesiog nebeliks.
„Stengiamės nekvotuojamą žuvį gaudyti – plekšnes, stintas. Ačiū Dievui, dar kvotų stintoms neįvedė. O jei įves, tai jau iš viso tinklus reikia džiauti. – Kas laivų laukia? – Laivų laukia utilizavimas. O mūsų pragyvenimas iš menkės buvo 90 procentų visos žuvies, įsivaizduojat?“ – kalba Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Jau kone dvejus metus galiojantį draudimą Baltijos jūroje gaudyti menkes, Europos Komisija pratęsė dar metams – iki 2023-ųjų, su galimybe terminą ateityje dar labiau pratęsti. Lietuviai gali jas traukti tik pakliuvusias į priegaudą – per metus 33 tonas atviroje jūroje ir 3 tonas priekrantėje.
„Tai duoda priegauda, kad nuo pagrindinės gaudomos žuvies, tu gali 10 procentų pagauti priegaudos draudžiamos žuvies va šitos. Priegauda yra tai, kada gaudai, kaip pavyzdį pasakysiu, strimelę ir pagavai 300 kilogramų strimelės, tai reiškia 30 kilogramų gali pagauti menkės“, – aiškina priekrantės žvejas Mindaugas Rimeikis.
Nuo kitų metų pasikeis ir lašišų žvejybos taisyklės. Žvejai verslininkai Baltijoje jų nebegalės gaudyti visai, o priekrantėje ne daugiau 987 lašišų. Mėgėjai – tik po vieną lašišą per dieną. Tačiau tiek vienų, tiek kitų laimikiu galės tapti tik įžuvintos – nelaisvėje išaugintos ir į gamtą paleistos lašišos. Tokias atskirti galima iš trūkstamo riebalinio peleko. Tačiau žuvis saugančios asociacijos atstovai nesupranta, kaip priekrantės žvejai traukdami lašišas tinklais, sugebės išsaugoti tas, kurių gaudyti negalima.
„Mane labai neramina, kad priekrantės žvejams kaip priegaudą paliko 900 vienetų žuvų, kas atitinka 5 tonas ir daugiau. Tai labai skaudu, nes ji be riebalinio peleko nepasirinks to tinklo ar įrankio“, – sako asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
O štai priekrantės žvejai tokį patį argumentą taiko žvejams mėgėjams. Šie meškere traukdami lašišą po vandeniu esą nemato įžuvinta ji ar ne, o kova su žuvimi užtrunka gan ilgai net ir naudojant keselį ar kitaip graibštą. Jie sako, neva paleista tokia žuvis išgyvena retai.
„Jei ji bus 5–7 kilogramų, tai ji keselyje tiesiog sunkiai bus paleista, ji bus išsidraskiusi ir tikrai nežinau, kaip galės išgyventi toliau. Kokiais motyvais tai buvo priimta, aš negaliu pasakyti“, – sako M. Rimeikis.
Tiesa žvejai mėgėjai tikri – paleista žuvys – išgyvena. Tokius lietuvių mūšius bei pasipiktinimą dėl žuvų stebintis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius turi priekaištų mūsų šalies valdžiai ir atsakingoms institucijoms. Jis siūlo imti pavyzdį iš Europos Komisijos, kuri esą savo sprendimus grindžia mokslininkų išvadomis. Neva taip išvengiama nereikalingų diskusijų.
„Bendrai įvertinę tuos faktus, mes priimame vieną ar kitą sprendimą, bet tuomet mes galime komunikuoti, paaiškinti jį žvejams. Čia aš norėčiau patarti Lietuvai naudotis tokiu pačiu receptu, kuris leistų užmegzti tą dialogą, nes dažnai ta diskusija būna labai smarkiai emocinė“, – aiškina V. SInkevičius.
O Lietuvos žvejus kalbos apie tokią Europos Komisijos komunikacija stebina. Dažniausiai apie naujas kvotas jie sužino iš žiniasklaidos, o jokių diskusijų prieš tai neva nebūna. Ir apie tai kalba ne tik žvejai.
„Norėtųsi, kad būtų daugiau įspėjimų. Iš anksto įspėjama būtų, kad tiek įmonės, tiek žvejai verslininkai, kurie ekskursijas organizuoja, jie galėtų pasiruošti ir gauti adekvačias kompensacijas. Jei jau matosi, kad ilgalaikė perspektyva, norėtųsi planingesnio proceso“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tiesa, yra ir gerų žinių. Kai kurių žuvų kvotas Europos Komisija padidino. Pavyzdžiui, šprotų, arba kitaip, bretlingių ant stalų nepritrūks. Jų kitąmet bus galima sugauti 13-ka procentų arba 251-a tona daugiau.
