Tokio tikslumo jie laikosi, nes kiekvienas mėnuleigio išžvalgytas centimetras gali atskleisti dar nežinomų faktų apie Žemės palydovą. Štai dar vasarą mėnuleigis kraterio dugne aptiko paslaptingą medžiagą. Tik po kelių mėnesių mokslininkai ištyrė, kad tai, matyt, žvilgantis stiklas, laužiantis šviesos spindulius neįprastais būdais, kurį suformavo stiprūs meteorito smūgiai. Tačiau dabar „Yutu-2“ jau užmigdytas. Jis sklandžiai išdirbo dvi savaites trunkančią Mėnulio dieną. Tad dabar tiek pat ilsėsis. Jis išjungiamas, kad per Mėnulio naktį neeikvotų Saulės energijos. Kai mėnuleigis pabus, jis ir vėl tęs savo darbą.
O dabar kelkimės į Naujosios Meksikos dykumą, Amerikoje, kur NASA ir aviacijos kompanija „Boeing“ išmėgino „Starliner“ kosminę kapsulę, dar vadinamą kosmoso taksi, kuriuo bus galima į Tarptautinę kosminę stotį gabenti ar iš jos parskraidinti po tris astronautus. Skrydžio bandymas parodė, kad varikliai vos per 5 sekundes sugebėjo kapsulei suteikti 1050 km/h greitį, tačiau bandymas nebuvo šimtu procentų sėkmingas.
Viskas vyko pagal planą iki tol, kol turėjo išsiskleisti pagrindiniai nusileidimo parašiutai. Vienas iš jų neišsiskleidė, tad kritimo greitį mažino ne trys parašiutai, o tik du. Tiesa, ir „Boeing“, ir NASA atstovai tvirtina, kad tai atitinka saugumo reikalavimus. Taigi „Boeing“ tikisi, jog jau kitais metais metais „Starliner“ kapsulė galės būti naudojama žmonių gabenimui į Tarptautinę kosminę stotį.
