Druskininkų užkardoje, kariškiais vėl tęsia prieš daugiau nei mėnesį pradėtus koncertinos tiesimo darbus.
Daugiau nei savaitę estų atsiųsta aštri viela dūlėjo, mat neturėjom kuoliukų bei varžtų su kuo vielą pritvirtinti. Dabar Vyriausybė apsisprendė kokio modelio tvorą statys Baltarusijos pasienyje. Valstybės sienos apsaugos vadas pristato planą – statys keturių metrų aukščio metalinę tvorą su koncertina prie tvoros ir ant tvoros viršaus.
„Tai toks fizinis barjeras būtų iš dviejų pagrindinių elementų, arba apsaugos linijų. Tai pirmoji apsaugos linija tai būtų pati koncertina, kuri būtų montuojama ant sienos linijos, šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora. Tai būtų keturių metrų metalinė tvora su Y formos viršūnėmis“, – sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
Pasak pasieniečių vado, tvora nusidrieks maždaug penkis šimtus aštuonis kilometrus. Pamatų ji neturės.
„Bus tik betonuojami stulpeliai, įkasinėjami į žemę. Koncertinos buvimas prie apsauginės tvoros, apsunkintų prieigą prie apsauginės tvoros, tam, kad tą tvorą įveikti, arba pažeisti, arba ją sunaikinti“, – tęsia jis.
Tvora turėtų kainuoti apie 152 milijonus eurų. O kol kas pasienyje tvorą kariškiai rezga iš turimos koncertinos. „Mūsų prioritetas yra padengti labiausiai pažeidžiamus ruožus. Ir tai yra apie devyniasdešimt penkis kilometrus. Šiuo metu mes turime apie šimtą penkiasdešimt kilometrų spygliuotos arba pjanančios vielos – koncertinos. Kadangi priimtas, numatytas sprendimas koncertiną tiesti ne dviem aukštais kai buvo daroma, o šešiomis juostomis, tokiu atveju, mes turime realiai konceretinos dvidešimčiai kilometrų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministrė sako, kad dalis koncertinos – estų dovana, po mėnseio jie žada dar papildomai – šimtą kilometrų vielos. Jos pažadėjo ir Ukraina. Šimtą kilometrų koncertinos Ukraina žada dovanoti, likusius kiekius iš jos Lietuva pirks. Koncertiną ties jau ne tik kariuomenė, valdžia į pagalbą planuoja kviesti kelininkus, privataus sektoriaus brigadas. Ministrė pirmininkė susitikusi su opozicijos vadovu bei parlamentinių frakcijų lyderiais, sako esą tvoros statybos turėtų vykti maksimaliai greitai, o projektą įgyvendinti galėtų kuri nors valstybinė įmonė.
„Priklauso nuo procedūrų, nuo procedūrų, nuo geros vadybos, ir žinoma nuo tų dalykų, kurie kartais nėra vyriausybės kontroliuojami. Tai yra tarkim galimybių sutelkti tam tikras žaliavas, jus puikiai žinot, kad dabar yra statybų bumas, tarkim metalų paklausa pasaulyje gana aukšta, ir tai šiek tiek galbūt riboja pasiūlą“, – tikina ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Seimo opozicija ar kitų parlamentinių frakcijų lyderiai kojos kišti balsuojant dėl pasiūlytų projektų neketina.
„Manau, kad principinis palaikymas tikrai bus dėl fizinio barjero. Tos diskusijos kurios vyko, reikia nereikia, tai faktas, kad reikia. Tai bus ilgalaikė tvari investicija, mano manymų, kad pokyčių Baltarusijoje tikėtis sunku būtų. Tai tikrai ne mėnesio ne vienerių metų investicija“, – sako opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
Antrina ir Algirdas Sysas: „Man atrodo, kad projektas, kuris pristatytas optimaliai sudėliotas, suprantu, kad didžiausia problema dratas. Taip dzūkiškai pasakysiu. Kad būtų drato daug, tai turbūt seniai ta tvora būtų.“
Laisvės partijos atstovė pabrėžia, esą reikėtų nepamiršti ir vadinamųjų minkštesnių sienos apsaugų.
„Kaip kad nelegalių migrantų atgrasymo informacinė kampanija. Tai ir internete, socialinėse medijose, tiek ir Irake statant lauko reklamas. Vykdant ir tą minkštąją dalį, kur vėl gi yra labai svarbi“, – kalba Ieva Pakarklytė.
Įstatymo projektas siekiant įgyvendinti šią idėją būtų svarstomas kitą savaitę Seimo neeilinėje sesijoje. Jeigu parlamentarai siūlymui pritars, darbai turėtų būti pradėti nedelsiant.
