„Smetonai buvo paminklas pastatytas, paskui pagalvojau, reikia buvusiam antram prezidentui Stulginskiui, nu, ir trečiam prezidentui K. Griniui“, – 86-etus metus einančio Prano Stankevičiaus kieme ant išlietų pamatėlių rikiuojasi visa prezidentų alėja.
Tik viena pusė skirta pirmiesiems Nepriklausomos Lietuvos prezidentams, kita – atkurtos Lietuvos nepriklausomybės vadovams:
„Reikia įamžint ir dabartinius prezidentus, kad ir gyvus, na, jeigu man jie prieštarautų, nu, aš nežinau, aš juos uždengčiau.“
Tokia aistra antkapiams užgimė prieš dvejus metus. Pensininkas ilgai ieškojo meistro, kuris sutiktų su jo idėja. Mat tikram menininko darbui sukurti senjorui neužteko pinigų, o ir meistrų pasienio ruože nė su žiburiu nerasi. Tad ilgai nemastęs užsuko į kapinių dirbtuves ir pasiprašė kelis paminkliukus padirbinti.
„Niekur aš neradau, nei pas vieną, nei pas kitą, kas daro tuos paminklus. Mes, sako, ne menininkai, nedarom, tai paskui Pasvaly radau“, – sako paminklų statytojas Pranas Stankevičius.
Ant juodo akmens iškaldintos valstybės vadovų galvos, o vietoj prezidentavimo laikotarpio gimimo ir mirimo datos. Tiesa, tų, kurie dar gyvi, ant granito išgraviruoti tik gimtadienių skaičiai. Pavyzdžiui šviežiai išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai:
„Tuos du pamatus liesiu, o Nausėda va čia bus vieta.“
Vis dėlto, saločių gyventojas to kapų puošmenomis nevadina. Pranas įsitikinęs, kad kaip tik tokie paminklai padės jam į apmirusį pasienio kraštą pritraukti smalsesnių turistų:
„Čia ne kapinių paminklai, čia yra istoriniai paminklai. Visgi istorija, tai ką per televizorių žiūrėt, kas buvo daleiskim Landsbergis, kas buvo Adamkus, kad buvo Nausėda, po 100 metų taigi istorija, prisiminimai. Gal kas bus, čia juk bažnyčia yra, gal atvažiuos koks jaunimas pasižiūrėt.“
Visus šiuos paminklus Pranas stato iš savo beveik 600 eurų siekiančios pensijos. Tik pažymi, kad vieno tokio paminklo pastatymas jam atsėjo nuo 250 iki 450 eurų. Kadangi visą gyvenimą ekonomistu dirbęs pasvalietis šeimos nesukūrė, neturi ir vaikų, kiek tam pinigų išleidžia, neskaičiuoja:
„Man negaila, o ko man gailėt, aš amžinybėn nusinešiu pinigų, ką aš žinau, pragare ar danguj kokia valiuta eina, gi gal neina eurai ten.“
Senjorui, kaip buvusiam aktyviam sąjūdžio dalyviui, netrūksta entuziazmo. Jo kieme vietos atsirado ir valstybingumo simboliui paminklui su vyčiu. Čia pat į dangų stiebiasi ir stulpas su vėliava.
