• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įprastai įspūdingomis masinėmis kovos scenomis pasižyminti Žalgirio mūšio inscenizacija Lenkijoje šiemet neįvyko. Dėl koronaviruso apsiribota kuklesniu 610-ųjų kautynių metinių paminėjimu. Kaimyninėje šalyje besisvečiuojantis Gitanas Nausėda paragino lenkus nepamiršti brolybės – kauptis prieš ateities iššūkius ir pavojus iš Rytų.

Įprastai įspūdingomis masinėmis kovos scenomis pasižyminti Žalgirio mūšio inscenizacija Lenkijoje šiemet neįvyko. Dėl koronaviruso apsiribota kuklesniu 610-ųjų kautynių metinių paminėjimu. Kaimyninėje šalyje besisvečiuojantis Gitanas Nausėda paragino lenkus nepamiršti brolybės – kauptis prieš ateities iššūkius ir pavojus iš Rytų.

REKLAMA

Dabartinėje Lenkijos teritorijoje, Žalgirio mūšio vietoje įprastai liepos viduryje vyksta didžiulės, masinės šventės, tvyro viduramžių dvasia, groja muzika, kaunasi riteriai. Šiemet šventę sugadino koronavirusas. Tiesa, į minėjimą atvyko Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ir Griunvalde pasirodo abu šalies vadovai. Gitanas Nausėda ir kaimyninės Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atiduoda pagarbą Žalgirio mūšyje kritusiems kariams.

Pasak prezidento Nausėdos, tuometinė kova dėl išlikimo, identiteto, idealų, o ir tarpvalstybiniai ryšiai, dabar turi tik stiprėti, mat nei tada, nei dabar negalime džiaugtis ramia kaimynyste.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiandien istorija yra nusikalstamai verčiama revanšistinės ir revizionistinės politikos ir manipuliacijų įrankiu, nukreiptu ir prieš Lenkiją, ir prieš Lietuvą. Su tuo niekada nesutiksime ir nesitaikysime – pernelyg brangiai mums tai kainavo. Tai dar vienas nuožmus mūšis, kurį kartu su Lenkija turėsime atremti“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.

REKLAMA

Na, o savo kalbą Gitanas Prezidentas baigia pokštu: „Pabaigai dar vienas asmeninis pastebėjimas. Jei mūsų ryšiai, abipusiai ryšiai, ir toliau bus tokie intensyvūs ir turėsime tiek daug susitikimų, vertimo greitai nebereikės.“

Gitanas Nausėda atidengia ir naująjį paminklinį akmenį, skirtą Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai pergalei atminti. Ant jo iškaltas Vytis ir užrašas lietuvių bei lenkų kalbomis – „Nuo lietuvių tautos už bendrą pergalę“.

REKLAMA
REKLAMA

„Visiems, kurie čia lankysis – svečiams, turistams. Šis akmuo, šis paminklas kalbės, kad Lietuva ir Lenkija turi labai ilgą bendrą istoriją. Tai ir ginklo, ir kraujo brolybė ir svarbiausia, kad bendrų interesų simbolis“, – pasakoja Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.

„Žalgirio mūšis – įrašytas į istorijos vadovėlius moko jaunąją kartą pažinti protėvių žygdarbius ir pripažinti, kad nėra nenugalimų priešų, jei Lenkija ir Lietuva yra drauge“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors šįsyk laukuose prie Griunvaldo tūkstančiai šarvuotų karių ir nesikauna, pagerbti mūšio atminimo į Lenkiją atvyko ir grupelė trispalvės atributika pasipuošusių tautiečių. Iš Vilniaus bei Kauno čia atvažiavo apie 40 šaulių savanorių, kariuomenės kūrėjų:

„Džiaugiamės, kad ir oras geras ir nuotaika gera, ir kad prezidentas atvažiavo. Mes labai laimingi.“

„Kai atidarome akmenį Lietuvos kariuomenei, kuri čia kovojo, o negalime gyvai pamatyti Vytauto, Jogailos, tai gerai, kad akmenį statome ir kad jis čia bus.“

REKLAMA

Po ceremonijos įvyko ir dvišalis prezidentų susitikimas. Nausėda su Duda aptarė Astravo, sinchronizacijos, taip pat ir NATO klausimus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas prasitarė, kad atitrauks savo karius iš Vokietijos, tačiau kalbama, kad dalis jų, kartu su sunkiąja technika bus perkelti į Lenkiją. Prezidentas Duda užsiminė, kad apie tai diskutuojant su Trumpu, buvo paminėta ir Lietuva.

„Prezidentas Trumpas puikiai žino apie mūsų pastangas, norą būti aktyviais ir svarbiausia nuolatiniais 2 procentų klubo nariais. Tad šis galimas perdislokavimas karių, bus susijęs ne su konkrečiai Lenkijos saugumo interesais, bet ir viso regiono“, – kalbėjo G. Nausėda.

Įspūdingą pergalę jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pajėgos šventė 1410-ųjų liepos 15-ąją. Vytauto ir Jogailos kariauna sutriuškino Kryžiuočių ordiną ir neleido priešui brautis į Rytus. Per kautynes žuvo du tūkstančiai lietuvių ir lenkų ir aštuoni tūkstančiai vokiečių, dar 14 tūkstančių kryžiuočių buvo paimti nelaisvėn.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų