Kariuomenės orkestrui grojant Juozo Naujalio kūrinį „Svajonė“, ant vieno iš partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago kapo artimieji deda vainikus – šiandien sukanka 65-eri metai nuo jo žūties.
„Išgyvenimai skaudūs, bet tuo pačiu aš jaučiu, kad tas tikslas, dėl kurio jisai aukojosi, dėl kurio skyrė savo gyvenimą ir gyvybę, yra – Lietuva laisva!“, – kalba A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, 1945-aisiais, Ramanauskas įsitraukė į partizaninį judėjimą už Lietuvos laisvę, tapo vienu iš jo lyderių. Seimas jį pripažino kaip valstybės vadovą nuo 1954 metų iki 1957 metų lapkričio 29 dienos, kai jis buvo nužudytas. Nors Lietuva jau laisva, šiandien sovietmečio teroras kartojasi – dabar Ukrainoje.
„Agresorius tas pats, jo kalba tokia pati, veiksmai tokie patys. Vadinasi, turime būti pasiruošę, turime tęsti, tiesiog turime būti verti savo didvyrių“, – tvirtina A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Ramanauskas-Vanagas palaidotas valstybės vadovų panteone 2018-ųjų rudenį, kai jo palaikus tyrėjai rado praėjus 60 metų nuo žūties Vilniaus Našlaičių kapinėse.
„Iki 2018 metų mes neturėjom, kur net prisiminti. Važiuodavom į Alytų, kur buvo nežinomiems partizanams kapavietės padarytos, kur galėdavai uždegti žvakutę. Uždegdavom bet kur“, – pasakoja A. Ramanausko-Vanago anūkė Inga Jancevičienė.
„Dar viena didžiulė skola, kurią Lietuvos valstybė turi atiduoti mūsų herojams, mūsų didvyriams – surasti palaikus tų, kurie dar nerasti, kurie paniekinti guli nežymėtuose, nežinomuose kapuose“, – teigia G. Nausėda.
Tyrėjams praėjusią savaitę pavyko nustatyti dar vieno partizano palaikus. Buvusios Leipalingio NKVD būstinės kieme atrasti vieno aktyviausių partizanų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.
