Skanėstais ar kuo kitu pamaloninti vaikus tėvai jau netrukus galės dažniau. Jau šiomis dienomis dalis jų gavo žadėtuosius papildomus vaiko pinigus – vienkartinę išmoką.
Šalia įprastinių, jau laikinai padidėjusių išmokų, po 200 eurų už kiekvieną vaiką šiomis dienomis gaus daugiavaikės, nepasiturinčios ar neįgalią atžalą auginančios šeimos.
Taigi, jei auginate, pavyzdžiui, keturis vaikus, suma bus solidi – net 800 eurų. Visiems kitiems, auginantiems vieną ar du vaikus, už kiekvieną papildomai atiteks po 120 eurų. Marijampolės parke sutiktos mamos tokį valdžios dosnumą vertina įvairiai:
„Jeigu duoda valdžia, kodėl negauti.“
„Galima ir kitur tuos pinigus išleist, kiti ir serga, daugiau pinigų reikia. O vaikai… Tam tėvai yra, kad užsidirbtų.“
„Mes tikrai neturėjom tokių sutaupę lėšų, kad galėtume taip švaistyti į vieną ir kitą pusę. Manau, kad užaugę vaikai susimokės už tai, ką dabar gaus.“
Susimokėti, beje, kažkam teks, nes pinigai – per 70 milijonų eurų – skiriami iš skolintų lėšų. Vienkartinės išmokos vaikams – prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva.
„Prezidento nuomone, būtent tai, kad vienos išmokos yra didesnės, skiriamos nepasiturinčioms šeimoms, kitos, mažesnės – visiems kitiems vaikams, atspindi socialinį teisingumą. O pati tikslinė grupė – šeimos su vaikais – yra ta grupė, kuri labiausiai paveikta krizės ir būtent šią grupę reikia labiausiai paremti krizės metu“, – sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Tiesa, dėl krizės nukentėjo ne visos šeimos, turinčios vaikų. O kai kurie nukentėjusieji nepilnamečių atžalų išvis neturi. Ekonomistai tokį dosnumą iš biudžeto nuo pat pradžių vertina skeptiškai.
„Vartojimo įpročių šitas dalykas nekeis. Šitos lėšos nukeliaus į vartojimą tik tuose namų ūkiuose, kurie iki dabar turi pajamas stipriai sumažėjusias dėl koronaviruso poveikio. Kituose namų ūkiuose tik atsitiktinumo dėka gali nukeliauti į vartojimą, o visumoj tai keliaus į santaupas“, – pasakoja ekonomistas Algirdas Bartkus.
O valdžia, atvirkščiai, turi iliuzijų, esą padidėjusios šeimų pajamos didins vartojimą ir įsuks ekonomiką.
„Na, pinigų yra, fantazijos, kur juos panaudoti, nėra tiek daug, kiek pinigų. Vienkartinė išmoka turi tik labai trumpalaikį poveikį ir psichologinį. Mes matome, kad Lietuvos ekonomika jau išbrenda iš krizės pakankamai sėkmingai, pati stojasi ant kojų, todėl dėmesys turėtų krypti į ilgalaikes priemones“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak Ž. Maurico, daug daugiau nerimo žmonėms kelia nežinomybė dėl darbo ar būsimos algos. O valdžios dovanos artimiausiu metu nesibaigs.
Rugpjūtį, jau valstiečių iniciatyva, po 200 eurų gaus ir kiekvienas Lietuvos pensininkas:
„Pravers, būtinai. Reikalingi.“
„Pirma reikia gaut, o po to galvot, kur išleist.“
„Nors nevertėtų, yra, kam labiau reikia. Bet kai duoda, gerai.“
„200 eurų, kuriuos gaus senjorai… Jie greičiausiai atiteks jų vaikams. Bet vėlgi, ne visų vaikai yra nukentėję nuo koronaviruso. Būtų daug geriau, jei šitos lėšos atitektų asmenims, kurie iki dabar susiduria su smukusiomis pajamomis dėl koronaviruso poveikio“, – kalbėjo ekonomistas Algirdas Bartkus.
Pensininkų Lietuvoje daugiau nei vaikus auginančių šeimų, tad ir skolintų pinigų išmokoms prireiks daugiau – apie 180-ies milijonų.
„Šaukštai po pietų gaunasi, nes krizės įkarštis jau praėjęs, pensijų, panašu, niekas nemažins ir kalbų apie tai nėra. Tai ta išmoka – kaip saldainis“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O saldainis, kaip tyčia, duodamas likus porai mėnesių iki Seimo rinkimų.
„Tai vadinama rinkiminė aritmetika, kai tikslingai orientuojamasi į vieną labai didelę rinkėjų grupę“, – pasakoja A. Bartkus.
Per pavasarį užklupusią krizę netekusieji darbo ir jo tebeieškantys dviejų šimtų eurų išmokos galės prašyti iki metų pabaigos. Paramos toliau gali tikėtis ir darbdaviai. Užtat dirbantiesiems savarankiškai paramos šaltiniai jau senka. 257-ių eurų išmoka skiriama tik du mėnesius po karantino, tad po rugpjūčio vidurio žmonės jos tikėtis nebegalės.
