Penkiolikmečiui Aivarui – pirmoji darbo diena. Būsimas dešimtokas padeda pakuoti šaltyje džiovintas uogas. Moksleivis nusprendė porą vasaros atostogų mėnesių padirbėti.
„Suplanavau kažką papramogaut, reikėjo pinigų, čia geriausiai, ką radau, geras darbo pasiūlymas“, – sako moksleivis Aivaras.
Antrą vasarą ten dirba ir 16-metė Gustė. Būsima 11-okė planuoja dirbti vieną mėnesį. O uždirbtus pinigus išleis kelionėms.
„Smagiau nei sėdėti namuose, kartais nusibosta tiesiog sėdėt, įgauni darbo patirties, užsidirbi pinigų“, – kalba moksleivė Gustė.
Panevėžyje įsikūrusi įmonė moksleivius įdarbina jau ne pirmus metus. Šią vasarą čia dirba trys 15–16 metų moksleiviai.
„Pagalbiniai darbuotojai, nieko labai sudėtingo ir jie mums labai padeda, kadangi vasaros metu darbuotojai eina atostogų. Sakysim atvirai, mes mokam minimumą, todėl, kad tai yra tiesiog paprastas darbas elementarus“, – teigia „Geld Baltic” vadovė Laura Kaziukonienė.
O štai 20-metė studentė, būsima kineziterapeutė laiką leidžia su vaikais smėlio dėžėje. Mergina džiaugiasi gavusi darbą ugdymo įstaigoje mokytojos padėjėja.
„Kol kas labai patinka, įspūdžių daug, susipažinti reikia su viskuo, bet viskas gerai, susidoroju su viskuo“, – sako studentė Gaja.
Studentė sako, kad bandė įsidarbinti ir pernai, bet nepavyko. Pasak merginos, jaunimui vis dar nėra lengva rasti laikiną darbą per atostogas.
„Gal dėl to, kad jauni, be patirties“, – svarsto Gaja.
Siekdama skatinti darbdavius įdarbinti 14–29 metų jaunimą, Panevėžio savivaldybė, antrus metus skiria finansinę paramą – 300 eurų už vieną įdarbintą žmogų mėnesiui visu etatu. Panevėžio lopšelis darželis „Žvaigždutė“ pasinaudojo parama ir įdarbino 3 mokytojos padėjėjas.
„Vietoje 730, mes jiems iš savo biudžeto turim mokėti 430, nes 300 finansuoja, tai vėlgi, mums naudinga“, – teigia lopšelio – darželio „Žvaigždutė“ direktorė Jurgita Ablėnė.
Jaunimo reikalų koordinatorė sako, kad norinčių įsidarbinti jaunų žmonių kasmet daugėja. Jaunėja ir norinčių padirbėti vasarą amžius.
„Pagrinde man skambino 14–15 metų jaunuoliai arba jų tėvai, seneliai ir klausė kur jiems dirbti, o darbdaviai, kurie buvo nurodę, kad įdarbintų tokio amžiaus jaunuolius neilgai trukus prašė išimti juos iš darbo skelbimų sąrašo, kadangi turim, sako, po keliolika kandidatų į vieną vietą“, – teigia jaunimo reikalų koordinatorė Toma Karosienė.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas sako, kad ne visi darbdaviai jaunus žmones, ypač nepilnamečius, nori įdarbinti dėl įvairių apribojimų.
„Yra tam tikrų problemų įdarbinus nepilnamečius, yra ir kodekso tam tikri apribojimai, ko jie negali daryti, tai yra aukštyje darbas, valandų skaičius sutrumpintas. Bet didelė dalis darbdavių ir pozityviai žiūri, ir priima“, – sako Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė sako, kad darbas jaunimui formuoja ne tik atsakomybę, pareigingumą, bet ir moko finansinio raštingumo.
„Šiais laikais tikrai pastebima, kad vis dėl to patys paaugliai labiau veržiasi ir ieško tų galimybių kaip dirbti ir užsidirbti. Yra pastebima, kad galbūt pradžioje tie pinigai yra labai lengvai leidžiami visokiems menkniekiams ar spontaniškoms išlaidoms, bet vėliau ateina suvokimas ir savo pinigų taip lengvai neleidžia kaip, pavyzdžiui, tėvų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Nepilnamečiams darbdaviai daugiausia siūlo nekvalifikuotą darbą – pagalbinių darbininkų, aptarnavimo, paslaugų srityje. Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota virš tūkstančio darbo pasiūlymų studentams ir apie 200 – moksleiviams.
