Dainuojančių vyrų gretos vis pildosi, tėvai atsiveda savo vaikus arba atvirkščiai, vaikai pasikviečia tėvus. Panevėžietis Tomas su būriu bendraminčių traukia dainas po dienos darbų.
„Aš ir sodininkas, ir bitininkas, ir dažytojas, ir suvirintojas“, – sako panevėžietis Tomas.
O dainuoti Tomas sako mėgęs nuo vaikystės.
„Nu vieni renkasi sportuot, kiti kažką kitą daro ar medžiot, ar žvejot. Nu va man patinka dainuot. Išeini, kai dūšia būna atsigavus, taip gera, kaip iš bažnyčios“, – kalba Tomas.
Ir taip dainas vyrai Panevėžyje traukia vieną kartą per mėnesį. Dainuoti įprastai visi susirenka po darbų. Ir ratas dainuojančių kaskart didėja.
„Dainavimas kaip narkotikas, jeigu gerai užkabina, tai norisi dar, dar, ir dar, ir tada dainuojam, dainuojam, dainuojam ir tik vienas dalykas gali sustabdyti… Krepšinis“, – sako panevėžietis Gvidas.
„Siela atsigauna po darbų, po visko, susirenki, patrauki dainą, užtrauki, visai kitaip jautiesi žmogus, kažkoks prasivalęs toks“, – kalba panevėžietis Virgis.
Dainuoti susirenka skirtingų profesijų, įvairaus amžiaus vyrai. Štai vyriausias – 93-ečius metus skaičiuojantis Antanas taip pat nepraleidžia progos prisiminti jaunystės dainas.
„Nuo seno dainuodavom per visą kaimą. Užtraukdavom punktą ir gana“, – pasakoja Antanas.
O dainuodavo anuomet vyrai, anot Antano, ir dirbdami, ir per atokvėpio minutes, ir liūdint, ir linksminantis. Ir šįkart susėdę vyrai apdainuoja gyvenimą, džiaugsmus, karo siaubą. Susirinkę vienbalsiai tvirtina, kad dainuoti ir nepamiršti protėvių dainų ypač svarbu.
„Tai yra tradicijos, o tradicijos išlaikomos ne bet kaip ir kaip sykis sutartinės yra vienas tokių dalykų, kuriuo mes galime didžiuotis. Man tai yra svarbu, brangu ir įdomu“, – teigia panevėžietis Jurgis.
Dainuojantys vyrai atsiveda savo vaikus. Mielai jungiasi ir žmonos.
„Vyrai dar randa laiko sueit į būrelį ir ne šiaip ką paveikt, bet padainuot, šiais laikais, paklausykit, aš už langų eičiau troboj ir klausyčiau, o mes čia kol kas telpam viduj“, – sako panevėžietė Elona.
Beje, jungtis prie dainuojančių vyrų gali visi norintys.
„Visi moka dainuoti, pro šalį ir visi moka dainuot, ir tiesiai dainuot. Čia gi ne paroda, ne repeticija, ne scena kažkam pasirodyti, čia dėl savęs, o dėl savęs ar tu moki ar nemoki, tu nežinai, tu eini ir dainuoji“, – tikina Gvidas.
„Tikrai, jeigu mes pažiūrėsim folklore ansambliuose ar kituose kolektyvuose tų vyrų dainuojančių yra nu nedaug, nedaug, o va čia ateina vyrai, gal neturi laiko eiti į tą aktyvią kolektyvų veiklą, bet ateina vieną vakarą padainuoti“, – sako etnokultūrinių mokymų Panevėžyje koordinatorė Lina Vilienė.
