Laidoje „Sveikatos medis“ kalbintas pacientas Bronislovas Šnioka neslėpė dėkingumo jį gydžiusiems ir iš mirties gniaužtų ištraukusiems medikams.
„Matot, aš čionai, o jie tenai toliau dirba“, – gydytojų darbštumu džiaugėsi panevėžietis.
Skundėsi skausmu
Bronislovo situacija buvo labai grėsminga dėl daugybinių vidaus organų pažeidimų. Žmogus jautė itin didelį skausmą, kuriuo skųsdamasis ir atvyko į ligoninę.
„Apie penktą valandą vakaro pacientas pateko į priėmimo skyrių <...> atlikta kompiuterinė tomografija ir nustatyta, kad yra atsisluoksniuojanti aortos aneurizma“, – pasakojo Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus l. e. p. vedėjas, gydytojas anesteziologas reanimatologas Arūnas Valikonis.
Kitą dieną įvykusiame gydytojų konsiliume buvo nuspręsta, kad Respublikinėje Panevėžio ligoninėje yra visos gydymui būtinos priemonės ir aortos stentavimą galima atlikti čia.
„Atstatytas visas aortos spindis, netgi atstatant ir iš aortos išeinančias kraujagysles, gyvybiniams organams palaikyti. Džiugu, kad mūsų specialistams pavyko. Buvo dėtos visos pastangos, kad pacientas išgyventų. Nebebuvo galima nei transportuoti, tik gydyti čia, arba stebėti, žmogui į akis žiūrint, kada jam gali baigtis gyvenimas“, – sėkmingu medikų darbu džiaugėsi Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus.
Grėsė mirtis
Aorta yra stambiausia organizmo arterija, sudaryta iš trijų sluoksnių. Aortos atsiskyrimas – pavojinga gyvybei būklė, kai įvyksta dalinis sienelės plyšimas. Į tarpą tarp kraujagyslės vidinio ir vidurinio sluoksnių priteka kraujo, dėl to sluoksniai atsiskiria. Laiku nesuteikus pagalbos, ligoniui gresia mirtis.
Pasak Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo, gydytojo radiologo dr. Andriaus Pranculio, stentavimo procedūros atliekamos kasdien, tačiau ši buvo ypatinga.
„Ligonio būklė buvo labai sunki, jam pradėjo atsisakinėti organai, todėl reikėjo ne tik įdėti stentą, bet ir atstatyti visų gyvybiškai svarbių organų kraujotaką“, – pasakojo gydytojas.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas kraujagyslių chirurgas Arūnas Čepkauskas pasakojo, kad operacijos metu svarbiausia buvo atrinkti gyvybiškai svarbius organus.
„Be vieno inksto žmogus gali gyventi, o šiuo atveju mums buvo labai svarbios žarnyno kraujagyslės. Neatstačius kraujotakos, žarnynas žūsta per šešias valandas. <...> Jei žūsta didesnė dalis žarnyno, žmogus gali gyventi, bet jei jis žūsta visas, tu nespėji atstatyti kraujotakos, tada žmogaus laukia tik mirtis“, – kalbėjo chirurgas.
Naujas žingsnis medicinos istorijoje
Gydytojas A. Valikonio neneigė, kad pakartotinio aortos plyšimo rizika išlieka, tačiau išlieka optimistiškas.
„Manau, kad pacientas galės grįžti į savo įprastinį gyvenimą, turėtų pakankamai gerai jaustis ir būti fiziškai aktyvus“, – kalbėjo medikas.
M. Vaitkus džiaugėsi, kad Lietuvos medicinos istorijoje žengtas dar vienas, labai svarbus pažangos žingsnis.
„Tokio masto procedūra Lietuvoje atlikta pirmą kartą. <...> Medicina eina vis žmogų mažiau žalojančia kryptimi, nebereikia atverti krūtinės ląstos, nebereikia daryti pjūvio nuo kaklo iki pilvo apačios, o galima per nedidelę skylutę įlįsti į kraujagysles ir ten jas atverti, taip užtikrinant žmogaus tolimesnį gyvenimą“, – kalbėjo specialistas.
Pacientas, kuriam atlikta unikali operacija, gyvena sodyboje, todėl dar gulėdamas ligoninėje planuoja pirmus pavasarinius darbus.
„Atsibosta tas pats per tą patį, geriau jau prie žmonos namuose. Savo katino pasiilgau“, – kalbėjo vis geriau besijaučiantis Bronislovas.
Daugiau apie operaciją sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Sveikatos medis“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 15:00 per TV8 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV8 televizijos laidą „Sveikatos medis“.
