Aiškėja, kad numatyto paskatinimo per pavasarinį karantiną negavo ne tik reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus medikai ir personalas, infekcinių ligų klinikos, kuri skirta kovidiniams pacientams vaikų skyriaus medikai, bet ir dalis tiesiogiai su Covid-19 skyriumi ligoninėje dirbusio personalo.
Panevėžietė Gitana dirba Respublikinėje Panevėžio ligoninėje viename iš pavojingiausių ir sunkiausius Covid-19 ligonius gydančių skyrių. Darbas ten, kaip pasakoja moteris, nelengvas nei fiziškai, nei psichologiškai.
„Patalai keisti ligoniams, juk visą tą, kur nusirengia ligonis, tą rūbą tai kovidinį, o mes jį perkilnojam. Medikai išeina į patalpą, jie nusirengia, daktarai, slaugytojos susideda į dėžutes, o mes turim tas dėžutes surinkti, supakuoti“, – sako ligoninės darbuotoja Gitana.
Smarkiai rizikuodama, bet kantriai dirbusi moteris tikėjosi sulaukti priedo, kuris buvo pažadėtas už darbą ligoninėje pavojingomis sąlygomis. Tačiau nei ji, kaip pagalbinė darbuotoja, nei dar per 130 ligoninės medikų didesnės algos negavo.
„Daktarai, kiekvienas, eidavo, seselės, slaugytojos, tikrai gaila ir daktarų, kurie nuskriausti, ir slaugytojų, kurios nuskriaustos. Būčiau turėjus gauti apie 1600 eurų, tai prašau“, – pasakoja Gitana.
Neeilinis ginčas tarp Panevėžio ligoninės medikų ir kitų darbuotojų personalo kilo dar balandį – per pirmąjį karantiną. Kai ligoninės vadovybė priedus, siekiančius nuo 60 iki 100 proc. algos, skyrė tik dirbusiems su užsikrėtusiais koronavirusu pacientais. O įtariamus ir Covid-19 testų rezultatų laukusius ligonius gydęs ir prižiūrėjęs personalas liko be nieko.
„Gi daug kas gyveno ne namuose, išnuomotuose butuose, kad neparneštų infekcijos į savo šeimą. Ir buvo taip, kad daug kas nenorėjo to darbo, daug kas išėjo“, – teigia Gydytojų sąjungos Panevėžio vadovė Birutė Paškevičienė.
Todėl visas būrys reaminacijos ir intensyvios terapijos skyriaus bei infekcinių ligų klinikos vaikų skyriaus darbuotojų susivienijo ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.
„Tai buvo visas personalas: ir gydytojai, ir slaugytojos, ir padėjėjai, ir ūkio dalies darbuotojai. Ligoninės buvo motyvas toks, kad su įtariamaisiais, kuriems nėra dar patvirtinta liga, tas padidintas darbo užmokestis nepriklauso“, – kalbėjo Darbo ginčų komisijos Panevėžyje pirmininkė Asta Gudonienė.
Ši išnagrinėjusi medikų skundą tenkino. Kol kas tai beprecedentis atvejis Lietuvoje.
„Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą ieškovų ieškinius patenkinti ir priteisė jų sumas nurodytas, ir delspinigius už laiku nesumokėtus priedus“, – sako A. Gudonienė.
Neoficialiai skaičiuojama, kad ligoninė darbuotojams liko skolinga apie 400 tūkst. eurų. Ligoninės administracija komentuoti susidariusios situacijos visuomenei nesiteikia.
Darbo ginčų komisijos sprendimas dar ne galutinis, ligoninės administracija jį gali apskųsti.
„Tai išplaukia iš nenoro kalbėtis, nenoro išklausyti darbuotojų pageidavimų, tai ir ateičiai ženklas, kad reikia laikytis visų normos aktų. Sveikatos apsaugos ministro įsakymų“, – pasakoja B. Paškevičienė.
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo Vyriausybė su koronavirusu kovojančių medikų priedams ir per antrąją pandemijos bangą yra numačiusi dar 10 mln. eurų. Todėl didžiulę riziką patyrę darbuotojai neturi likti nuskriausti.
„Sprendžia, kam skirti, o kam ne, vadovas įstaigos. Jei kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir ji konstatavo pažeidimus, tai vadinasi, kažkas buvo neteisingai padaryta“, – teigia laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Jei Panevėžio ligoninė nenorės išmokėti priedų gražiuoju, medikai ketina eiti iki galo ir įrodinėti teisme.
