Vos pesnininkas pasirodo, suskrenda pulkas paukščių. Tačiau ne visi tokiu vaizdu žavisi. Panevėžio savivaldybė sulaukė besipiktinančių gyventojų skundų, esą taip teršiama aplinka.
Lyg iš filmo „Vienas namuose“ pulkelis paukščių iškart apsupa panevėžietį – kas nutūpia ant galvos, kas į delnus, kuriuose itin laukiami sparnuočių skanėstai. Pensininkas balandžiams atneša įvairiausių grūdų. Bet labiausiai, anot senjoro, balandžiai laukia žirnių.
Ir taip kiekvieną dieną, tuo pačiu metu, panevėžietis pensininkas ateina lesinti balandžių: „Turiu rūpestį ateiti ir galvoju, kad ilgiau gyvenčiau, kad juos aprūpinčiau.“
Štai kai kurie gyventojai grožisi tokia pensininko Pijaus draugyste su balandžiais:
„Pažiūrėkit, kaip gražu, ne prie kiekvieno eina, prie gero žmogaus eina.“
„Aš ir susidomėjau, nuo pat gatvės, sakau reikia padaryt nuotrauką, nusiųsiu sūnui į Vilnių pasižiūrėti.“
Pats senjoras pasakoja, kad paukščius pamilo dar vaikystėje. Vyras jau tiksliai nė nebesuskaičiuoja, kiek metų kasdien maitina miesto sparnuočius. Tiesa, Pijus atskleidžia, kad mylimos žmonos netektis dar labiau sustiprino ryšį su paukščiais. Vyras puikiai prisimena žmonos žodžius.
„Sako būsiu paukščiu po mirties“, – kalba Pijus.
Kartais pensininkas pabendrauti su balandžiais užsuka net porą kartų per dieną. Ir kaskart ne tuščiomis. Pijus sako nebeskaičiuojantis, kiek iš pensijos atsieina mylimų paukščių lesinimas.
„Geriau pačiam nevalgiusiam būt, bet jiem atnešt. O kitas sėdi aludėj, kruopytės neatneš čia. Sakys durnius, šerk, o jis aludėj sėdi“, – pasakoja Pijus.
Pijus prisipažįsta, kad jo meilę paukščiams supranta ne visi.
„Tėvai, sako gal tu išprotėjai, sako tu kaip šiaudinienė pasidarei“, – sako Pijus.
Įvairių komentarų pensininkas išgirsta ir iš praeivių.
„Durnelis sako, šeria, yra ir tokių, o kitas sako, o, šaunuolis“, – kalba Pijus.
O štai kai kurie ir patys nori pabandyti prisivilioti sparnuočius:
„Paglosčiau aš jam pilvuką, va, dar vienas.“
„Čia turbūt vienintelis toks simbolis Lietuvoj, kuris gali taip balandžius prisijaukinti prie savęs.“
„Jie nėra baikštūs, bet ne ant tiek. Šaunuolis, reiškia geras žmogus. Paukščiai kaip ir gyvūnai, jaučia.“
„Aš nežinau, ar blogas, ar ne, bet pas mane neitų. O, žėk.“
„Sakau, nuotrauką pasidarysiu. – Gražu? – Labai gražu. Bet kitur, Čekijoj buvau, tai nelabai leidžia lesinti tenai juos, kadangi jie skaitosi teršia čia, tai nežinau.“
Panevėžio miesto savivaldybėje nėra draudžiama lesinti paukščius, jei tai neteršia aplinkos.
„Kalbant apie šį atvejį, esam gavę dėl to skundų. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kada žmogus būtų pažeidęs švaros taisykles, kadangi žmogus paberia to lesalo tik tiek, kad paukščiukai sulestų ir asfaltas lieka švarus, pažeidimų jokių nebuvo nustatyta“, – komentuoja viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis.
Tačiau tokia draugystė su balandžiais gali būti pavojinga žmogaus sveikatai.
„Yra viena liga ornitozė, kurią gali platinti balandžiai, jautresni žmonės gali sirgti šia liga. Patenka į žmogaus organizmą per dulkes, per orą, į kvėpavimo takus, gali sukelti kvėpavimo takų pažeidimus, organizmo intoksikaciją, smegenų pažeidimus“, – aiškina užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė.
Tiesa, tai itin retas susirgimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės teigimu Lietuvoje paskutinį kartą vienas šios ligos atvejis buvo registruotas 2014 metais. Specialistė primena, kad siekiant išvengti susirgimų, reikia nepamiršti elementarios higienos.
„Tiesiog rankas plauti, nesibučiuoti su tais balandžiais, mes visi tą turim daryti, nes tie balandžiai visur skraido, ne vien, kad žmogus paėmė ir jau užsikrės“, – teigia D. Brajinskienė.
O gamtos sergėtojai pataria žmonėms mažiau kištis į laisvai gyvenančių paukščių gyvenimą. Juolab, kad pastaruoju metu žiemos nėra atšiaurios ir sparnuočiai puikiausiai gali pasirūpinti maistu patys.
