Europos parlamentarai nusprendė ieškoti išeities – nori garantuoti žmonėms „teisę atsijungti“ ir būti nepasiekiamam po darbo valandų.
Įsivaizduokite, kad po visų dienos darbų ir šeimos reikalų pagaliau suradote akimirką sau. Bet staiga suskamba jūsų telefonas. Ir matote, kad skambina jūsų tiesioginis vadovas. Tikrai reikėtų atsiliepti. Arba parašo jums laišką į darbinį paštą – reikėtų jį atsakyti.
Pandemijos metu su tokia situacija susiduria vis daugiau žmonių, o kai kuriems toks darbas nedarbo metu jau tampa ir varginančia kasdienybe. Europos koridoriuose gimsta idėja, kaip užtikrinti žmonių teisę „atsijungti“. Ir nebijoti darbdavio priekaištų dėl neatsakytų skambučių ar elektroninių laiškų.
Rezoliucijos projektui pavadinimu „The right to disconnect“ arba „Teisė atsijungti“ pritarė EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
„Pavyzdžiui, ruošiate maistą šeštadienio rytą ir gaunate SMS arba elektroninį laišką, į kurį turite atsakyti, nors jūs džiaugiatės laiku su šeima šeštadienio rytą. Bet gavę laišką jaučiatės įpareigoti. To nebus, kai turėsime įstatymus, kurie suteiks mums teisę „atsijungti“ nuo darbo“, – sako Europos parlamentaras Alex Agius Saliba.
EP komiteto narė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad visoje ES per pandemiją 6 kartus padaugėjo dirbančiųjų iš namų, o darbdaviai piktnaudžiauja darbuotojų laisvalaikiu.
„Tai turi būti griežtai reglamentuota. Vadinasi ir pats darbuotojas jausis saugiai, negalvos, kad kokios nors jam bus dėl to sankcijos: ar darbdavys jo kažkaip nepaskatins, ar nepaaukštins, ar net atleis jį iš darbo, jei jis neatsakys į žinutę telefone, emailą atsiųstą ir panašiai. Tai tokiu atveju būtų viskas aišku, kad šiuo atveju yra nustatyta tvarka tarpusavio ir iš tikrųjų ta tvarka nebus pažeidžiama“, – pasakoja Europos parlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.
Lietuviai pripažįsta – padirbėti nedarbo metu tenka. Ir garantuotos, saugios „teisės atsijungti“ norėtų.
„Jaučiu. Pas mane būna dirba žmonės ir iki 8 val., ir aš sulaukiu skambučių, pagalbos paprašymų padėti spręsti problemas. Ir padedu. Kaip ir savo tuo laisvu laiku ar kur bebūčiau“, – teigia darbuotoja Ieva.
„Manau, kad yra labai teisingas sprendimas, nes darbo valandos yra darbo valandos, o laisvalaikis ir laikas po darbo yra skirtas žmogui atsigauti. Ir yra toks angliškas žodis „rejuvenate“ – tas atgimimas. Tai žmogus po darbo turi tą laiką skirti sau, savo šeimai, pomėgiams, kad nepamirštų apie save ir galvotų apie save“, – kalbėjo renginių organizatorė Veronika.
„Na būtų geriau žymiai. Savaitgaliais būtų daugiau laiko. Na mūsų toks darbas kurjerio. Turim dirbti. Kas jeigu ne mes?“, – sako kurjeris Robertas.
„Reikėtų gal keisti, vis tiek norisi pasiilsėti nuo darbų, nuo visko. Norėtųsi, žinoma“, – mano darbuotoja Ieva.
Šalies profsąjungos sako, kad per pandemiją lietuviai ir jų darbdaviai išties pametė darbo laiko ribas. Ir nors Darbo kodeksas turėtų užtikrinti darbuotojo poilsį po darbo valandų – būtent dėl to skundai dabar vieni dažniausių.
„Kaip reikia reglamentuoti ir ar darbdavys gali vakarais skambinti. Tai konsultuojam, kad jokiu būdu ir turi būti nustatytos aiškios ribos“, – pasakoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Profsąjungos Europos Bendrijoje atsirandančius siūlymus garantuoti darbuotojų „teisę atsijungti“ sveikina. O verslo atstovai sako, kad tokia teise daugiausiai pasinaudotų valstybės tarnautojai.
„Tai versle tokius dalykus yra sudėtinga suvokti, nes tai vis tiek verslas yra lankstesnis ir tas sąnaudas, kurias patiria darbuotojas dirbdamas daugiau negu jam priklauso formaliai – darbdavys dengia atlyginimu. Jis taip motyvuoja žmogų daugiau dirbti“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Europos Parlamentas dėl „teisės atsijungti“ rezoliucijos turėtų balsuoti sausį. Jei rezoliucijai bus pritarta, EK bus siūloma parengti šalis įpareigojančios „atsijungimo teisės“ direktyvos projektą.
