Nors Lietuva Europos Sąjungos nare jau yra nuo 2004 m., 2020 m. Vilniuje, Šnipiškėse, Liudmila jau vienuolika metų naudojasi lauko tualetu. Kaip pati moteris juokauja, dvidešimt pirmame amžiuje gamtinius reikalus tiek vasarą, tiek žiemą tenka atlikti gamtoje esančiame tualete.
Moteris sako, kad taip gyventi yra be galo nepatogu. Liudmila viliasi, kad kuo greičiau jie bus prijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos:
„Vakare, naktį reikia eiti, nepatogu, o kaip žiemą? Šalta, o vasarą kvapas nelabai geras, tai pirkome tabletes, metame, kad kvapo nebūtų.“
Aplinkos ministerija siekia, kad Europos Sąjungos lėšos būtų skirtos ne tik didmiesčių gyventojams, bet kaimams ir vienkiemiams, kur žmonės galėtų prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Iš viso vandentvarkai Europos Sąjunga nuo 2014 iki 2020 metų yra skyrusi apie 300 milijonų eurų. Tačiau panašu, kad naujoje perspektyvoje Europos Komisija skirti finansavimo vandentvarkos sektoriui nežada.
„Tęstinumas, galimybė prisijungti prie centralizuoto nuotekų tvarkymo, įsidiegti individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, gaunant Europos Sąjungos finansavimą. Išeiti iš tų apribojimų, kurie buvo iki šiol, kur virš 2000 esančios gyvenvietes, į mažesnius, vienkiemius, kad žmonės tą galimybę turėtų, nes matome, kad atskirtis būtų tik padidinta“, – sako ministras Kęstutis Mažeika.
Tačiau ateinantys septyneri metai Lietuvai gresia gerokai apkarpytu Europos Sąjungos finansavimu. Prezidentas Gitanas Nausėda buvo susitikęs su ministrais, kad būtų aptartos artėjančios derybos dėl europinių pinigų.
Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto projekte siūloma, kad sanglaudos lėšos, skirtos mažinti atskirčiai tarp bendrijos narių, Lietuvai mažėtų maždaug 27 procentais.
Finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad drastiškas Europos Sąjungos finansavimo mažinimas Lietuvai gali turėti itin didelį poveikį.
„Faktas, kad daug projektų, daug tikrai progresyvių projektų yra finansuojami iš šio lėšų šaltinio. Žinoma, reikėtų ieškoti alternatyvų, plano B, kaip finansuoti investicijas į mūsų šalies gerovės augimą. Bet kuriuo atveju, kokie tie sprendimai bebūtų surasti, Lietuvos ekonomikos augimas bus lėtesnis. Tai dėl to toks staigus mažėjimas – 27 procentų Lietuvai nėra priimtinas“, – pasakoja ministras Vilius Šapoka.
Lietuva jau kuris laikas yra giriama už tai, kad sugeba panaudoti europinius pinigus įvairiems projektams įgyvendinti. Tačiau Valstybės kontrolė pastebi, kad ne visuomet europiniai pinigai yra efektyviai panaudojami, pasitaiko atvejų, kai jie tiesiog kone išmetami į balą ir tokių pavyzdžių yra daugybė.
„Mes turime daugybę renovuotų takelių, šaligatvių iki gyvenviečių, kuriose mažėja gyventojų skaičius. Mes turime ne vieną ir ne du ES projektus vandentiekių ir nuotekų srityje, kur buvo įrengtos centralizuotos sistemos, o po to paaiškėja, kad ten gyvena per mažai žmonių“, – teigia kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tvirtina, kad Lietuva siekia ne išskirtinių sąlygų dėl naujam finansiniam laikotarpiui skiriamų Europos Sąjungos lėšų, o lygių galimybių.
„Mes pabrėžiame faktą, kad nesiekiame preferencinių sąlygų ar išskirtinių, mes norime lygių galimybių ir norime, kad nebūtų šoko terapijos nacionaliniam biudžetui, kalbant apie sanglaudą ypatingai, nes buvome vieni tų, kurie gerai įsisavino lėšas“, – kalbėjo ministras Linas Linkevičius.
Tiesa, naujasis Europos Sąjungos daugiametis biudžetas mažės ir dėl to, kad iš Europos Sąjungos traukiasi Jungtinė Karalystė. Šis itin svarbus donoras kasmet sumokėdavo 10 milijardų įmokas. Vasario pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda vyks į Europos Vadovų tarybą, kur bus aptariami biudžeto finansavimo klausimai.
