Anot kelionių verslo atstovų, skirtumai Lietuvoje ir mažiau išsivysčiusiose šalyse Azijoje, ar pavyzdžiui, Turkijoje, paaiškinami tų šalių pigia darbo jėga ir daug ilgiau besitęsiančiu šiltuoju sezonu. Tačiau kai kurie lietuviai mano, kad mūsų šalyje dažnai kainos užkeltos neproporcingai ir prasilenkia su logika. Kitiems sentimentai Lietuvos miškams ir jūrai nustelbia kainą.
Jei sugalvotumėte lapkritį nuskristi į Indonezijos svajonių sala vadinamą Balį, už vieną nakvynę dviem modernioje viloje su baseinu mokėtumėte 70 eurų. O jei Balyje norėtumėt pasijausti kaip azijietiškame filme ir pasirinktumėt senovinės Rytų kultūros motyvais persmelktą viešbutį, už nakvynę dviem su pusryčiais mokėtumėt 67 eurus.
O Italijos mėgėjams 83 eurus kainuos nakvynė namelyje ant garsaus Komo ežero kranto su įspūdingais vaizdais į ežerą ir kalnus. Į tą kainą bus įskaičiuoti ir pusryčiai.
O tiems, kurių netraukia tolimos kryptis ir kas nori ilsėtis gimtinėje, štai, tarkime, kaimo turizmo šeimos namelio Mindūnuose nuoma 2 naktims kainuoja gerokai brangiau – 260 eurų.
Tokie ir panašūs Lietuvos ir egzotiškesnių krypčių kainų ir kokybės santykio skirtumai stebina ir dažnai po pasaulį keliaujantį žurnalistą bei knygų rašytoją Liudą Dapkų. Jis sako, kad aukštesnes kainas Lietuvoje, žinoma, paaiškina tai, kad šalis yra išsivysčiusi, čia darbo jėga gerokai brangesnė, o šiltas sezonas trunka vos kelis mėnesius. Tačiau tai tiek užkeltų kainų vis tiek esą nepaaiškina.
„Jei pasižiūri įdėmiau – tai naujos statybos statiniai, kuriuose teikiamos elementarios paslaugos, bet visgi tai yra Rytų Europos miškas arba krūmas, kurį visą gyvenimą matome ir už dyką galime nueiti į pažintinį taką, ten yra koks nors elementarus pusrytis, ir, duok Dieve, kubilas“, – kalba L. Dapkus.
O žurnalistas keliautojas Orijus Gasanovas atostogavo Tenerifėje: „Tai yra apartamentai dviejų kambarių, 4 miegamų vietų su baseinu ir gultais, tai naktis tokiame bute kainuoja 125 eurus. Palangoje galima rasti tokį butą, bet be baseino. Ir vandenynas yra iškart per gatvę perėjus.“
Anot jo, užsienyje už gerokai mažesnę kainą nei Lietuvoje, nebūtinai gali gauti tikrai kokybišką poilsio pasiūlymą.
„Galima rasti kažko pigaus, bet tai bus lygis gana žemas. Ir jei nori kažko geresnio, kaina kyla stipriai. Tai jei lietuviai renkasi įmantrius namelius miške, tai jie, savaime aišku, yra brangesni. Žmonės investavo, statė, tvarko“, – teigia O. Gasanovas.
Ir esą stebėtis ir lyginti Lietuvos kurortų su užsieniu tiesiog neteisinga.
„Lietuva daugelio priskiriama jau prie Skandinavijos šalių. Mes esam tokia gerai gyvenanti Baltijos šalis, nors lietuviai mėgsta verkti, kad esam vargšai ubagai. Nors pakeliavus po Europą, po pasaulį, mes tikrai nesame vargšai, ir, daugelio akimis, esame tikrai turtingi žmonės iš gražios, prabangios Lithuanios“, – tikina O. Gasanovas.
O ir pakalbinti vilniečiai sako, kad jiems sentimentai lietuviškiems miškams ir jūrai dažnai nustelbia kainą:
„Mes tai Lietuvą renkamės. Todėl, kad tai yra pats gražiausias kraštas. Ir jokia Turkija, niekas neprilygs niekada. Todėl kiekvieną kartą smagu būt Lietuvoj.“
„Kai renkiesi kelionę, nežiūri ar brangu, renkiesi kelionę. Kiek reikia, tiek sumokam.“
„Lietuvos gal jau, anksčiau buvo užsienis.“
„Tikrai ne kainos apsprendžia, ne kainose esmė.“
„Šiaip keliauju, ir Turkijoj buvau, ir Graikijoj.“
„Va dabar grįžau iš Druskininkų. Nu kainos... Man ten labai patinka.“
„Pastaraisiais metais užsienį rinkausi, tik nes nesu buvęs.“
„Tikrai nemažos. Aišku verta, nori pakeist aplinką – turi susimokėt, tai natūralu.“
„Dabar planuojant prieš metus kelionę galima ir skrydį pigiau, ir manau, kad apsistojimą galima pigiau susirast.“
„Visada keliauju po Lietuvą. Dažnai neįvertinam, ką turim Lietuvoj.“
„Man atrodo, kad viskas prieinama, finansus galima susiplanuot.“
O vietinis turizmas Lietuvoje suklestėjo per pandemiją, kai keliauti į užsienį pasidarė komplikuota ir pavojinga. Ir žmonės dar vis nepaliaujamai rezervuoja tiek lietuviškąsias sodybas, tiek kelialapius į vietinių kurortų SPA.
„Per pandemiją labai žmonės daug keliavo po Lietuvą ir tą rodo statistika, kad pagaliau įvyko tas stebuklas, kad to vietinio turizmo srautai pakeitė tą atvykstamąjį turizmą. Statistika labai džiuginanti, kadangi vietinis turizmas tikrai padėjo visiem viešbučiams ir visam turizmo sektoriui“, – tvirtina kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis.
Tačiau, anot Armalio, dabar kai išvykstamasis turizmas yra atsigavęs, o avialinijos vis agresyviau siūlo pigius pasiūlymus išvykti poilsiauti svetur, kur saulė šviečia 12 mėnesių, ir varžosi konkurencinėje kainų kovoje, tai gali vėl pradėti slopinti vietinį turizmą.
„Aš manau, kad išvykstamasis turizmas sumažins vietinį, atvykstamąjį turizmą. Nes jau dabar matom skaičius, kad lietuviai mėgsta keliauti į pliažines kryptis. Viskas priklauso nuo to, kokios kelionės bus į užsienį, tai Lietuvoj turėtų prislopti“, – sako U. Armalis.
Anot pašnekovo, dar vienas aukštas lietuvių kurortų kainas lemiantis faktorius yra tai, kad lietuviai dažniausiai poilsiauti nori savaitgaliais, o darbo dienomis nameliai ir SPA būna pustuščiai.
