Pirmoji Lietuvoje Palanga nusprendė finansinėmis išmokomis prisitraukti emigrantus bei jaunimą. Kurorto valdžia nusprendė, kad kiekvienas 29-nerių metų nesulaukęs jaunuolis ar iš emigracijos grįžusios jaunos šeimos, auginančios mažus vaikus, gaus kone tūkstančio eurų kasmetinę išmoką, kol tėvams ar pavieniams jaunuoliams sukaks 29-neri. Tiesa, pinigų norintys gauti žmonės privalo trejus metus nebūti gyvenę Palangoje.
„Jeigu žmogus buvo išsideklaravęs, Palangoje negyveno trejus metus, jis pateiks deklaraciją ir jam bus ne daugiau kaip 29 metai, jis galės šitą paramą gauti“, – sako Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.
Tiesa, kokios sumos tokiai naujovei prireiks iš miesto biudžeto, valdininkai dar pasakyti negali. Mat išmoką jaunuolis ar šeima gaus tik jei kurorte gyvens ne mažiau nei vienerius metus ir mokės gyventojų pajamų mokestį (GPM). Būtent nuo jo ir bus skaičiuojama suma, kuri priklausys naujakuriui. Kitaip sakant, žmogui po metų grįš dalis jo sumokėtų mokesčių.
„Iš užsienio grįžtančioms šeimoms, kurios augina vaikus iki trijų metų, būtų skirta finansinė parama, vidutinio atlyginimo 50 proc. sumokėto GPM per paskutinius dvylika mėnesių, bet neviršijant maksimalios tūkstančio eurų sumos“, – pasakoja A. Kilijonienė.
Palangoje sutikti čia pailsėti atvykę jaunuoliai apie naujovę mano skirtingai. Vienus vilioja jūra ir pinigai, kiti sako, kad tokia suma rinktis Palangą yra per maža:
„Reikėtų geriau pasverti visus už ir prieš, bet, manau susidomėčiau. Nes yra jūra, yra labai graži gamta.“
„Tas tūkstantis eurų nemotyvuotų gyventi Palangoje. Šiaip Palangoje gal ir smagu gyventi būtų, bet tas tūkstantis eurų tai nieko neišgelbės.“
„Ką aš žinau, gal įdomu būtų pagyventi Palangoje kažkiek.“
O štai politologai į tokias kurorto valdžios užmačias žiūri su šypsena. Esą taip miesto politikai vilioja būsimus rinkėjus bei mokesčių mokėtojus. O pats pasiūlymas, kurį iniciavo kandidatas į Seimą, galbūt tik priešrinkiminis žingsnis.
„Kodėl būtent tokiu metu, kada iš tikro yra karštymetis prieš rinkimus, ir tikrai kyla abejonių, galbūt jos nepagrįstos, bet abejonių kyla ar tai nėra rinkiminis triukas“, – teigia Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė.
Dar kitokios nuomonės kurorto verslininkai. Anot jų, šiltėjančios vasaros įrodo, kad Palanga nebėra tik karštojo sezono sostinė. Net dabar, įsibėgėjant rudeniui, viešbučiai darbo dienomis užpildyti 70-čia procentų, o savaitgaliais klientų dar daugiau. Dauguma aptarnaujančio personalo yra jaunimas, kuris pasibaigus vasarai kurortą paliko. Kitais metais verslininkai žada į tai atsižvelgti, tad tikėtina, jog jaunimui tūkstančio eurų išmokos net neprireiks, jie puikiai galės užsidirbti ir patys, tad biudžeto pinigai bus tiesiog iššvaistyti.
„Nebuvo planuota, kad tas ruduo ant tiek smarkiai užsitęs. Mes tą rudeninį formatą pasilikom, tačiau iš tiesų matom, kad čia dar vos ne vidurvasario tempu viskas vyksta. Tai kitais metais turėsim patirtį, kad reikia tų darbuotojų daugiau dar pasilikti rudeniui“, – kalbėjo viešbučio „Palangos žuvėdra“ savininkas Kristupas Šliogeris.
Tai, jog Palanga vis dar gyvena sezono rimtu patvirtina ir kurorto komunalininkai. Pliažuose vis dar stovi dauguma inventoriaus, kurį įprastai darbininkai išmontuodavo dar rugsėjo viduryje.
„Šiukšlių surenkama kaip eilinę vasaros piko dieną. Praeitą savaitgalį buvo surinkta 2,5 tonų. Tai kaip liepos mėnesį, karštą dieną, per ilgąjį savaitgalį. Praeitais metais mes iki rugsėjo 15 dienos surinkome 12 tonų šiukšlių iš pliažų, dabar mes surinkome 37 tonas. Tai didelis kiekis“, – sako Palangos komunalininkų atstovas Gintautas Mackevičius.
Naujovė jaunuoliams ar emigrantų šeimoms mokėti išmokas įsigalios po metų. Tai yra, 2021-ųjų rudenį. Kiek jų pasirinks kurortą savo naujais namais, miesto valdžia prognozuoti nesiryžta.
