Gūdžią naktį miške prie Rutkiškių kaimo netoli Išlaužo vyksta šuniuko gelbėjimo operacija. Prieglaudos „Penkta koja“ darbuotojos pranešimo, kad miške žmonės rado mažus šunelius, sulaukė dar dieną.
„Žmonės paskambino, kad sustojo miške aikštelėj ir išgirdo, kad loja šuniukai, jie nuėjo pasižiūrėti pagal garsą ir rado du šuniukus, vienas buvo drąsesnis – ateina iki rankų, bet paglostomas nesileidžia“, – sako prieglaudos „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė.
Gyventojai parą stebėjo nelaimėlius, šuniukų mama nesirodė. Žmonės atvežė ėdalo ir bandė prisijaukinti. Bet sekėsi sunkiai. Atvykę gyvūnų globėjos, drąsesnįjį šunytį prisiviliojo skanukais. Šis godžiai puolė prie ėdalo.
O dėl jo broliuko, dabar jau išprausto ir štai taip jaukiai įsitaisiusio ant Agnės rankų teko pavargti iki išnaktų.
„Urvas turėjo dar tris išėjimus, tai neaišku, kurioje vietoje, iš po žemių girdisi, kad jis loja ir burzgia“, – pasakoja A. Volockytė.
Gyvūnų globėjos prie olos pastatė gaudyklę su ėdalu, o pačios išgelbėtą slapuko brolį išvežė laikinai globai į Vilnių. Naktį sugrįžę į mišką prieglaudos darbuotojos pamatė tuščią gaudyklę, tad pačios bandė prisikasti iki išsigandusio šuniuko. Pavargo, tad apie vidurnaktį išsikvietė pagalbą – atskubėjo artimiausias ugniagesių ekipažas.
„Labai buvo smagu, nes ugniagesių ekipažas toks fainas, mes jau ten bekasant buvom ir viltį praradę, nes gal 30 min. negirdėjom jokio garso iš po žemių, tai buvo baisu, kad yra kitas išėjimas, kurio nežinom. Gal tą šuniuką užvirto žemės ir gal jau nėra jo“, – teigia A. Volockytė.
Matyti, kaip gyvūnų globėjos ir pora ugniagesių kastuvais ir rankomis bando pasiekti išsigandusį šunelį. Visi drauge intensyviai darbavosi dar beveik valandą – kai pagaliau pavyko pamatyti šuniuko nosį ir sugriebus už letenos ištraukti jį visą smėliuotą.
Šuniuką gelbėti padėjęs Šilavoto komandos ugniagesys Vytautas Trakymas sako, kad tokioje neeilinėje gelbėjimo operacijoje dalyvavo pirmą kartą per visus ilgus savo darbo metus:
„Sulaukę iškvietimo išskubėjom į nurodytą vietą, mus pasitiko prieglaudos darbuotojos, parodė vietą. Gal valandą kasėm, kol prisikasėm. O tas mažas išsigandęs šuniukas tupėjo toli, po sutrešusiu kelmu. Tenka katinus iš medžių iškelti, šunis iš šulinių traukti, bet iš lapės olos šunelį gelbėjom pirmą kartą.“
Prieglaudos vadovė sako, kad greičiausiai miške mažais, vos poros mėnesių patinėliais atsikratė žmonės. Kad šunelius čia būtų atsivedusi kalytė, gyvūnų globėja abejoja.
„Gyvenvietė artimiausia kaip ir yra kelių kilometrų spinduliu, tai labai tikėtina, kad žmonės panešėjo ir padėjo į mišką. Arba kalytė atsivedė… Bet sakau, apie tą vietą nebuvo matyti, kad ji apgyvendinta ir gyvena daugiau šuniukų, tai ne“, – kalbėjo A. Volockytė.
Ir antrasis šuniukas jau atiduotas laikinai globai, vėliau jie abu bus paskiepyti ir ieškos namų.
