Žmonėms gražu, tačiau botanikai sako, kad dėl vis šiltėjančių žiemų, toks ankstyvas augalų nubudimas šiems labai kenkia, o neprižiūrėtas toks ankstuolis dažnai gali ir nudžiūti.
Nepaisant, kad sninga, botanikė Asta rodo jau prasidėjusį pavasarį Klaipėdos universiteto Botanikos sode.
„Matome, jau pirmieji pumpuriukai. Tai, iš tiesų, alyva. Kas nelabai įprasta – vasario viduryje alyvos žali pumpurėliai rodo savo gyvybę“, – pasakoja Botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
Įprasta, jog alyvos žydėti pradeda vasaros pradžioje, o pumpurai ima sprogti gegužės mėnesį. Panašiai turėtų elgtis ir jazminai. Tačiau štai, krauna sau pumpurus lyg niekur nieko.
„Jau irgi rodo gyvybę ir va jau, matot, kokie gražūs pumpurėliai“, – kalba A. Klimienė.
Lapelius skleidžia ir sidabrakrūmiai. Įprastai tokį vaizdą ant šio krūmo galima išvysti antroje pavasario pusėje.
„Tai ne pirmasis pavasarinis šauklys. Tai jau įsibėgėjusio pavasario augalai“, – aiškina A. Klimienė.
Jau žydi ir snieguolės. Tačiau čia nieko nuostabaus – jos tokiu metų laiku ir turi žydėti.
„Bet užtai stebina prasidėjusi vegetacija augalų, kurie yra vėlyvesni. Kaip ir krūmai, kurie yra vasariniai, tai čia žoliniai augalai – vilkdalgis. Kuris irgi jau va, rodo savo žalumynus ir prasidėjusi jo vegetacija yra“, – sako A. Klimienė.
Ir tokių pavyzdžių botanikos sode yra ne vienas. Specialistai sako, kad panaši situacija ne tik čia, bet ir kitur pajūryje. Toks ankstyvas gamtos budimas augalams kenkia – jie būna silpnesni, greičiau puola ligos.
„Žinoma, kad tai yra susiję su klimato kaita ir tai nėra, kad vienų metų išsišokimai, bet tai mes jau pastebime kokius penkis metus iš eilės, kad žiemą mes turime tokių neįprastų augalų vegetacijos pasireiškimų“, – kalba A. Klimienė.
Botanikė aiškina, kad dėl tokių gamtos permainų, kai oras tai šyla, tai šąla, augalus reikia nuolat prižiūrėti – kai temperatūra žemesnė nei penki laipsniai šalčio, juos reikia apšiltinti, o kai pakyla – vėl atidengti, kad nesušustų.
„Mes buvome įpratę, kad jei žiema, tai reikia augalus paruošti, juos aprišti, apmulčiuoti. Deja, mūsų tos žiemos tokios, kad didelis minusas būna vos kelias dienas, daugiau laikosi apie nulį ir tada šitas pridengimas, užmulčiavimas jau augalams yra blogai ir jie šunta ir jie dažniausia žūsta ne nušalę, o perkaitę, iššutę“, – teigia A. Klimienė.
Tačiau jei botanikos sodo augalais gali rūpintis čia dirbantys specialistai, laukinėje gamtoje šie turi išgyventi patys. Štai, prie jūros raudonus pumpurus jau krauna erškėčiai. O visai šalia krentant snaigėms sprogsta kačiukai:
„Jau kačiukai baigia nužydėti. – Rimtai? Kada matėt pirmuosius? – Nu dvi savaitės tikrai.“
„Viskas gražu, kas darosi gamtoje – su didžiausia pagarba. Gražu man.“
„Labai gražiai atrodo. Pavasaris jaučiasi. – Ne per anksti, galvojat? – Na, galvoju, kad ne. Labai norisi šilumos ir pavasario.“
Sinoptikai sako, jog ankstyvasis pavasaris jau prasidėjo. Jis būna kai vidutinė paros temperatūra yra kiek aukščiau nulio. Tiesa, tikrasis pavasaris prasideda, kai vidutinė paros temperatūra siekia nuo 5 iki 10 laipsnių. Toks Lietuvoje dažniausiai prasideda balandžio pradžioje.
