Panevėžio rajono Šeškų kaimo gyventoja sako, kad kasdien tenka siurbti vandenį iš rūsio, antraip ir su guminiais batais neįbristų. Vanduo į rūsius ėmė sunktis pakilus Lėvens upei: „Gelbėjom bulves, nes brangios šiemet labai, viskas sukelta pas mus. Va visur vanduo ir visur drėksta, cukraus turiu nusipirkus ir tas tikriausiai sudrėks visas.“
O pas kaimynę upė jau veržiasi ir į namą. Balos telkšo ne tik pagalbinėse patalpose, vonioje, bet ir kambaryje: „Išlipai, nusiplovei kojas balytėj ir viskas, arba atvirkščiai, lipdamas į lovą gal reikia nusiplaut kojas baloj. Buvo tik čiut čiut, pastebėjau, kad tik sunkiasi vandenukas, o dabar nėra sausos vietos.“
Ten kur driekėsi takeliai ir pievos – visur tyvuliuoja vanduo. Žmonės bijo, kad įsišėlusi vandens stichija namų visai nepaskandintų, kaip buvo 2010, kai suniokojo dalį turto.
„Plauksim, valties ieškosim. Juoko mažai. Čia tik pro ašaras juokas“, – sako Šeškų kaimo gyventoja Stasė.
„Vakar net greitąją iškvietė vaikai, žinokit, nervuojies žmogus, pabandyk pasakyt, nesinervuok. Neįmanoma“, – kalba Šeškų kaimo gyventoja Irena.
O Kauno regione už galvų griebiasi gyvenantieji prie Nevėžio – užlieti laukai ir įvažiavimai į namus. Vanduo drastiškai pakilęs.
„Kauno regione tai yra Babtuose, kai maksimumas fiksuojamas beveik 7 metrai ir jis bus dar didesnis“, – teigia hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistas Raimondas Baublys.
Stipriai iš krantų veržiasi ir Neris. Ties Kaunu ji išsiliejusi dešimtis metrų – paskandinti suoleliai, pakrantėje augę medžiai. Po vandeniu liko dviračių ir pėsčiųjų takai. Ne vienam čia tenka suktis ir ieškoti kito maršruto:
„Ne, plaukt nebandysiu... Tikros upės, didingai labai atrodo.“
„Man tai gražu, einu energijos pasisemti prie vandens. – Ar neteko maršruto koreguoti? – Taip taip, jau negaliu eiti, eidavau ir žemyn.“
Galinga srove vandenis į Baltijos jūrą plukdo ir upių tėvas Nemunas. Kaune užsemta krantinė ir vanduo vis kyla:
„Kur galėjau važiuot, ten ir važiavau, va Nemuno pakrantė, visa krantinė apsemta, tai viršum važiavau.“
„Kaip matot, visur užsemta yra, tai reikia viršumi bėgti.“
Minijos daroma žala skundžiasi žemaičiai. Upė tvindo kelius, kėsinasi ir į sodybas, čia skęsta inventorius, nuostoliai milžiniški.
„Ir pavėsinės, lauko poilsiavietės apsemtos, tai kai vanduo nuslūgs, žiūrėsime kaip galime sutvarkyti visą šitą dalyką“, – sako poilsio komplekso „Raganaitė“ atstovas Mindaugas Šunokas.
Vien Šilutės rajone per keletą dienų apsemtų namų skaičius padidėjo tris kartus – dabar vandens gniaužtuose atsidūrę net 43 sodybos. Pasak hidrometeorologijos tarnybos specialistų, patvinusios kone visos Lietuvos upės. Šiemet jos taip šėlioja dėl kelių priežasčių
„Dar išlikęs sniegas ir dabar, ar daugiau lietaus padavė, tai tas ir lietus, ir sniegas paviršiniu nuotėkiu subėgo į upes. O dar ne visur išėjęs ir pašalas, tai paviršiumi subėgęs vanduo ir sukėlė tokius vandens lygius“, – sako R. Baublys.
Išsiliejusios Kuršių marios grasina paskandinti ir Drevernos uostą. Kai kur vanduo jau siekia pastatų langus. Mokslininkai su nerimu stebi kylantį vandenį ir audrų kamuojamoje Baltijos jūroje. Dabartinę situaciją jie jau įvardija stichine nelaime – o kasdien vandens lygis joje grėsmingai kyla.
„Jeigu yra virš 70 centimetrų – tai jau stichinė nelaimė. Šį savaitgalį bendras vandens lygis Baltijos jūroje buvo pakilęs 60 cm, pas mus dar prisidėjo vėjinė ir banginė patvanka, tai jau buvo virš 70 cm nuo bendro metinio vandens lygio reikšmės“, – kalba Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Ir artimiausią parą jūroje kils dar bent 20 centimetrų, mat nesiliauja pliaupti ir lietus. Per paskutines 5 paras vien kritulių iškrito viso mėnesio norma. Dėl permirkusios žemės formuojasi ir pavojingos nuošliaužos.
