Vaistų gamintojai atkerta – ministerija juos spaudžia parduoti vaistus už tokią kainą, kuri balansuoja ant savikainos ribos ar net neša nuostolį. O pacientų organizacijos baiminasi, kad iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukus sudėtinius vaistus, labiausiai nukentės lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Vilnietis Gediminas jau ne vienerius metus gydosi hipertenziją. Vyras nuo aukšto kraujospūdžio geria kompesuojamus sudėtinius vaistus, kurių veikliosios medžiagos yra sudėtos į vieną tabletę. Pasak Gedimino, jei šie vaistai dingtų iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, jam tektų keisti gydymą ir greičiausiai gerti daugiau medikamentų nei iki šiol.
„Žmonės, kurie turi ligą, vartoja tų vaistų daugiau. Tai jeigu dabar man vietoj tų dviejų tablečių reikės gerti penkias ar šešias, gal nuo širdies ir nenumirsiu, bet gal tada skrandis prakiurs?“ – sako vilnietis Gediminas Augustaitis.
Sveikatos apsaugos ministerija jau kuris laikas spaudžia farmacijos kampanijas mažinti vaistų kainas. O mažesnės vaistų kainos leidžia nustatyti ir mažesnes priemokas pacientams. Ministerijos duomenimis, palyginus tų pačių vaistų kainas su analogiškais Europoje, kai kuriais atvejais jos skiriasi net kelis kartus.
Štai kardiologinio vaisto kainos kitose šalyse vidurkis siekia 80 euro centų už pakuotę, kai Lietuvai pateikta kaina yra daugiau nei 3 kartus didesnė. Cukriniam diabetui skirtų vaistų gydyti pakuotės vidurkis kitose šalyse nesiekia euro, o Lietuvai šių vaistų kaina yra dvigubai didesnė.
„Gamintojų noriu paprašyti nešantažuoti Lietuvos. Jeigu yra grasinama, kad neliks vaistų, tai reiškia yra nesutinkama nuleisti kainą ir duoti ją tokią, kaip duodama kitoms valstybėms. Tai prašymas vaistų gamintojus elgtis atsakingai ir duoti mums kainą tokią pačią kaip duoda kitoms Europos Sąjungos valstybėms, į kurių kainų referavimą mes žiūrime“, – pasakoja A. Veryga.
Farmacijos bendrovės atšauna, kad tie vaistai, kurie konkuruoja rinkoje, yra pigesni, o pavieniai vaistai, kurie rečiau vartojami – esą brangesni.
Vaistų gamintojų atstovai aiškina, kad įmonės verčiamos sudėtinių vaistų kainas mažinti iki 75 procentų, o tai esą yra neįmanoma, mat vaistų pardavimas taps nuostolingu. Dėl to vaistų gamintojai kreipėsi ir į paskirtą premjerę Ingridą Šimonytę, ir į valdančiosios koalicijos partnerius.
„Mes sakėme, kad mes nepatempsime ir už tai vaistų gamintojai, ir jų motininės kompanijos neleis 70 procentų mažinti kainą nuo 8 eurų iki 4 eurų už tris veikliąsias medžiagas vienoje tabletėje. Žinot, kažkokia marželė irgi turi būti, turi būti balansas ir dialogas, negali ir verslas prekiauti nuostolingai“, – teigia ,,Servier Pharma“ vadovas Mindaugas Papievis.
Pasak vaistų gamintojų, sumažinti kainą tiek, kiek reikalauja ministerija, yra nerealu, mat sudėtiniai vaistai yra originalūs, modernūs, dėl to ir jų gamybos kaštai yra kur kas didesni.
„Mums tiesiog neapsimokėtų, nes kadangi dar vaisto suvartojimas pakankamai nedidelis, kiekiai pakankamai nedideli, dėl to tie kaštai yra dideli, todėl norint tiekti į rinką tokiais kiekiais, mes turime tiesiog tokias kainas, kokias turime“, – kalbėjo ,,KRK Lietuva“ vadovas Darius Sinkevičius.
Vaistų gamintojai tvirtina, kad kompensuojamųjų vaistų sąraše nelikus sudėtinių vaistų nukentės ir pacientai, ir medikai, mat šiems bus keičiamas gydymas atskiromis tabletėmis vietoj vienos sudėtinės.
„Turės grįžti atgal pas gydytoją, išsirašyti papildomus receptus ir tai bus papildomas apkrovimas sveikatos apsaugos sistemai, nes kiekvienas gydytojas turės per naują išrašyti receptus, vėl tada grįžti į vaistinę ir vartoti kaip tris atskiras tabletes“, – sako D. Sinkevičius.
Aurelijus Veryga vaistų gamintojams nenusileidžia.
„Šita retorika yra naudojama tiktai tam, kad būtų apsispręsta atšaukti įsigaliosiančias tvarkas ar kažkokius pasikeitimus, kurių pagrindinis tikslas racionaliai naudoti PSDF lėšas, kurias sumoka visi Lietuvos gyventojai, tie patys pacientai“, – pasakoja laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Pasak asociacijos ,,Gyvastis“, kuri vienija žmones, sergančius inkstų ligomis, taip pat tuos, kurie laukia transplantacijos, sudėtinius vaistus Lietuvoje vartoja apie 210 tūkstančių pacientų. Jei jiems bus pakeisti vaistai, neaišku, kaip tai atsilieps žmonių sveikatai ir jų tolesniam gydymui.
„Jeigu mes pakeičiame iš dešimties vaistų vieną tabletę, reikia atsižvelgti į visumą. Šiuo atveju labiausiai nukentės pacientai, kurie vartoja nuo aukšto kraujospūdžio vaistus. Tai yra ir onkologiniai, ir diabetu sergantys, ir inkstų ligomis pacientai. Didžioji Lietuvos dalis ir vartoja šiuos vaistus“, – teigia asociacijos ,,Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė.
Maža to, vaistų gamintojai tvirtina, kad iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukus sudėtinius vaistus – valstybei tai gali papildomai kainuoti apie 2,5 milijono eurų. Esą įsigaliojus naujajai tvarkai pacientai turės sudėtiniame vaiste esančias veikliąsias medžiagas įsigyti atskiromis tabletėmis, o antkainis bus taikomas kiekvienai iš jų.
„Sudėtinis vaistas turi vieną antkainį, pavyzdžiui, nesvarbu, ar dvi veikliosios medžiagos, ar trys yra vienas antkainis 1,60 , kurį kompensuoja papildomai. O jie turės kompensuoti tris veikliąsias medžiagas atskirai. Tai arba 3,20 Eur arba tris kartus po 1,60 Eur“, – kalbėjo M. Papievis.
Sveikatos apsaugos ministerija giriasi, kad vaistų kainos Lietuvoje mažėja. Štai pacientų mokama bendra priemokų suma, tenkanti vienam kompensuojamam receptui per trejus metus sumažėjo kone 70 procentų nuo beveik 5 iki dviejų eurų.
