Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos ilgametė ekologė Daiva Norkūnienė rodo iš paukščio skrydžio darytas nuotraukas. Jose matyti siaubingi šios vasaros padariniai, kuriuos, kaip įtariama, sukėlė ne kas kitas, o ūkinė vieno didžiausių Vasaknų žuvininkystės ūkio veikla.
„Per vieną sezoną du kartus upinės žuvėdros negalėjo sėkmingai užauginti jauniklių. Tų buveinių mažėja, aš spėju, ir dėl tos pačios ūkinės veiklos“, – sako parkų direkcijos ekologė Daiva Norkūnienė.
Saugomos upinės žuvėdros parskridę peri tik ant šių natūraliai tvenkinuose susidarančių dirbtinių plaukiojančių salų. Tačiau dar gegužės gale specialistė tikrino apylinkes ir pamatė pražūtingai nuleistą vandenį. Paukščiai jau buvo sukrovę lizdus ir dėtis. Deja, jos ir išsiritę jaunikliai neišgyveno.
„Vandens išleidimas iš tikrųjų pražūtis šitiems jaunikliams, nes jie tokiu būdu pasklinda po pliką tvenkinio dugną, išgaudo juos plėšrūnai ir žuvėrdos tų jauniklių nebegali apginti“, – pasakoja D. Norkūnienė.
Žuvis auginantis ūkis tada pasiteisino, kad vandens lygis nukrito ne dėl jų kaltės, o dėl avarinio užtvarų gedimo. Tačiau baisiausia, kad upinių žuvėdrų koloniją pragaištis ištiko ir antrąkart – liepą.
„Užpildžius tvenkinį birželio 2 d jau fiksavom tas naujai besikuriančias žuvėdras ir jos iki 26 d papildomai kūrėsi. Ir tvenkinį deklaravo kad nuleisti ketina liepos 20 d. bet nuvažiavus iš ryto jau jis buvo nuleistas tai to termino nesilaikė“, – teigia D. Norkūnienė.
„Šiemet gavosi didžiausia bėda pačiu perėjimo metu dingo vanduo pirmu atveju aiškino, kad buvo techniniai gedimai su pralaida, bet ją pataisė ir vandens lygį pakėlė. O dabar pradėjo savo kultūros tikslais nuleidinėti vandenį. Šiuo metu jaunikliai išsiritę ir reikia porą savaičių palaukti ir tada gali daryti ūkinę veiklą“, – kalbėjo Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.
Vasaknų žuvininkystės ūkio žuvininkas neigia specialiai naikinantis saugomų žuvėdrų populiaciją. Darbuotojas tikina, kad visų reikalavimų laikosi ir apie planus nuleisti vandens lygį tvenkiniuose tarnyboms praneša laiku.
„Mes patys dirbom kiekvieną dieną ir matom, kad tiems paukščiukams jokios žalos nepadaryta. Nuleidom tvenkinį išlindo dumblas jame visa mitybinė bazė jų visi vabaliukai. Paukšteliai valgo. Užauga ir, sakau, nematėm, kad plėšrūnai būtų užpuolę“, – sako žuvininkas Artūras Ivanauskas.
Visgi, gamtos sergėtojai mano kitaip. Esą retų paukščių rojumi turėjusi virsti teritorija tokia netapo. Mat tarp jų ir ūkio seniai perbėgusi juoda katė, didžiausia bėda, kad savininkas paisyti regioninio parko kaip saugomos teritorijos reikalavimų nenori.
„Mes ūkyje mokam žemės nuomos mokestį, o mums tos kolonijos daro didžiulius nuostolius, mes paskaičiavom ir išsiuntėm pretenziją, kur padaryta apie 300 tūkst. eurų nuostolio“, – pasakoja Vasaknų žuvininkystės ūkio vadovas Algirdas Šiukščius.
„Sočiai išsiperi, netgi kaip pats parkas teigia, net pakartotinai buvo perinčios žuvėdros. Kelis kartus peri, tai logiškai galvojant, kuo blogos sąlygos. Jiems čia rojus“, – teigia A. Ivanauskas.
„Įsteigta saugoma teritorija tam tikrai rūšiai išsaugoti ir ji ne tai, kad nesaugoma, nesiimama priemonių, bet gaunasi taip, kad ji naikinama ir tas darbas praranda prasmę“, – kalbėjo D. Norkūnienė.
„Teisiškai Vasaknų žuvininkystės ūkis turėtų laikytis biosferos poligono nuostatų, kur yra tie įpareigojimai, kad nekenktų toms saugomoms rūšims – derinti ūkinę veiklą su retų paukščių apsauga“, – sako Saugomų teritorijų tarnybos biologinės įvairovės vedėjas Saulis Skuja.
Apsaugoti retas upines žuvėdras ir kitus paukščius aplinkosaugininkai pastangas deda jau kelis dešimtmečius, tačiau vietoj retų paukščių gausinimo skaičiuoja nuostolius. Kažkada Vasaknų biosferos poligone buvo fiksuojama viena didžiausių upinių žuvėdrų kolonijų Lietuvoje, kai perėjo keli šimtai porų paukščių. Lietuvos ornitologų draugijai parašius kreipimąsi, aplinkosaugos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl galimo upinių žuvėdrų populiacijos sunaikinimo.
