Virš Lietuvos laukų akylai stebėdamas savo valdas sklando jūrinis erelis. Jis – vienas didžiausių mūsų šalies paukščių. Nors sparnuotis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą, jų populiacija pamažu auga. Ornitologai skaičiuoja kelis šimtus perinčių porų. Neretai tarpusavyje kovodami dėl teritorijos ar patelių ereliai smarkiai vienas kitą sužaloja. Tokios dvikovos pralaimėtoją ir priglaudė gyvūnų mylėtojai Klaipėdoje.
Ornitologai nešasi erelį į čia pat įkurtą kliniką. Išoriškai apžiūrėję paukštį ir įvertinę, kad pralaimėta kova jam daug žalos nepadarė, specialistai sparnuoti sužieduoja. Tam prireikia net kniedžių, mat erelis paprastą žiedą gali lengvai snapu nusilupti:
„Toks pat žiedas ir gulbėm yra dedamas, bet gulbių snapas ne toks galingas, tai joms toks specialus užraktas dedasi kur užsilenkia. O jau plėšriems paukščiams yra užkniedijamas, kad jau nenusiimtų.“
Po šios procedūros ornitologai ruošiasi matuoti erelio snapą ir nagus:
„Nago ilgis ir snapo aukštis parodo pamatavus santykius galima pasakyti patinas ar patelė. Nes patelė pas plėšrius gerokai stambesnė būna paprastai.“
Erelis tikrų tikriausias patinas. Ir jau pagyvenęs. Įprastai jūriniai ereliai gyvena apie 20 metų.
„Pas jauniklius uodega ruda. Kuo baltesnė erelio uodega bei geltonesnis snapas, tuo paukštis vyresnis“, – sako ornitologas Julius Morkūnas.
Po procedūrų ornitologai leidžia ereliui atsipūsti. Patys tuo metu tariasi ar jau galima milžinišką sparnuotį išleisti į laisvę. Erelis sveria per penkis kilogramus, išskėstų sparnų ilgis beveik du metrai.
Apie jūrinius erelius sklando įvairiausi pasakojimai. Štai vieną kartą žmonės kreipėsi į gyvūnų specialistus, kadangi pamatė, kad štai toks didelis paukštis skraido virš jų kiemo, o kieme laksto šuniukas. Taigi žmonės išsigando, kad erelis pagriebs tą šuniuką ir nusineš.
Vis dėlto, ornitologai sako, kad šuniukas turėjo jaustis saugus. Jūriniai ereliai dažniausiai minta žuvimis ir vandens paukščiais. Sėkmingo grobio jie linki ir šiam ereliui. Ornitologų išvada džiugi – sparnuotis gali savimi pasirūpinti laisvėje pats. Todėl vyrai nešasi jį ant netoliese stūksančio kalniuko.
„Jam patogiau pakilti. Sparnai dideli, jam reikia šiek tiek įsibėgėti kažkur tai. Tai jam nuo kalniuko iš karto vėją pagaus ir galės kilti iš karto“, – pasakoja ornitologas Vytautas Eigirdas.
Kur erelis skris niekas pasakyti negali. Anksčiau šie paukščiai gyveno toliau nuo žmonių, miškuose.
„O šiai dienai važiuojant į Ventės ragą, jei akylai dairysitės, galit ir visai prie kelio, keli šimtai metrų pamatyti lizdą jūrinių erelių. Pagrinde jie užima vietas kur gera mitybinė bazė – prie žuvininkystės tvenkinių, Nemuno deltoje daug lizdų“, – teigia V. Eigirdas.
Ant žemės išleistas erelis šiek tiek sutrikęs. Tačiau ornitologas jį paglosto, paskatina ir paukštis suplasnojęs milžiniškais sparnais pakyla į dangų.
