Tačiau kol kas nieko žadėto neįvyko. Opozicija sako, kad valdantieji prižadėjo tai, ko neturi ir taip tiesiog bandė pateisinti skandalą sukėlusį sprendimą. Bet ministrai prašo kantrybės – esą reikia laukti ir įdėti daugiau darbo mums patiems.
Pernai lapkritį Vilniuje atidaryta Taivano atstovybė sukėlė valdančiųjų džiaugsmą – nors Kinija tada įsiuto, mūsų politikai žadėjo jau netrukus pasijausiančią naudą – atvertą Taivano rinką ir jų milijonines investicijas pas mus. Žemės ūkio ministerija net gyrėsi, kad jau atverti vartai mūsų grūdams. Bet realybė kol kas kitokia. Grūdus taivaniečiai pirkti atsisakė.
„Šis politinis sprendimas ir tie pažadai ekonominiai buvo panašūs į meilę iš pirmo žvilgsnio. Po to, kai jausmai ataušta, ateina realistinis gyvenimas ir jis yra truputį nuosaikesnis“, – sakė maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas.
„Mūsų verslas daugiau negu pusę metų yra atsidūręs aklavietėje bendraudamas su Kinija, neturime skaičių, nes niekas nepateikia kokius nuostolius Lietuvos ekonomika patyrė dėl sužlugusių ekonominių santykių su Kinija ir mainais girdime vis dar tik pažadus“, – teigė valstiečių frakcijos narys Giedrius Surplys.
Itin entuziastinga dėl Taivano buvo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Dabar sako, kad politiniai Taivano pažadai vis dar yra, ir reikia tiesiog laukti.
„Mes metus laiko, mažiau nei metus dirbame su Taivano rinka, tai reiškia, kad mums reikia padirbėti daugiau, nes iš esmės tas darbas tik ką pradėtas“, – tikino A. Armonaitė.
Dar valdžia kalbėjo apie Taivano pažadą investuoti Lietuvoje 200 milijonų dolerių, vėliau tie pinigai jau žadėti visam regionui, ne tik mūsų šaliai.
„Yra 200 milijonų JAV dolerių fondas investicijoms, kurį Taivanas skiria tarsi… Rytų ir Vidurio Europos regionui, mes turime užtikrinimą, jog Lietuva yra absoliutus prioritetas“, – sakė A. Armonaitė.
„Truputėlį kiek nuvylė tai, kad tas pats fondas 200 milijonų dolerių, jis dabar dalinamas su trimis šalimis, Slovakija, Čekija ir Lietuva. Kiek supratome iš pradžių, kad tas bendradarbiavimas tos sumos apimtyje vyks daugiau su Lietuva“, – sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„O kaip dėl milijardo to paskolų fondo? — Taivaniečiai pristatys. — Kada? — Taivaniečių reikia paklausti. — Jūs nežinote irgi? — Mes dirbame su jais ir tokie fondai paprastai įtraukia bent keletą šalių, jie nepasileidžia per vieną spaudos konferenciją“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Bet neaišku kokiomis sąlygomis paskolas verslui taivaniečiai duos. Ministrė kol kas kalba tik apie viltį.
„Aš vis dėlto tikiuosi, kaip ministrė, kad tie pinigai, jie bus geromis sąlygomis pasiūlyti. Kad palūkanos atitiks Europos palūkanas, nebus didelės ir jie bus konkurencingi. Nes šiuo metu Lietuvoje yra iš kur pasiskolinti pinigų. Tai dirbame, kad ir tie pinigai būtų prieinami“, – sakė A. Armonaitė.
Opozicija Seime beda pirštu į valdančiuosius – sako, kad sukėlę tarptautinį skandalą bandė sukti uodegas, ir pridalino pernelyg pagražintų pažadų.
„Aš manau jie patys apsigavo, padarė tas įtampas, kurių daryti nereikia, ir rezultatas matome, kaip visada. Pažadai, bet pažadai nevirsta kūnu“, – teigė „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Man atrodo, kad čia bandymas pirkti katę maiše. Pirma kažką nusipirkom, paskui maišą pradarėm, žiūrim, kad maišas buvo arba tuščias, arba jame buvo visiškai ne tai, ko tikėjomės“ – tvirtina darbiečių frakcijos narys Andrius Mazuronis.
„Tai buvo tokie politikų raminimai, kurie, kaip paprastai greitai parodo savo tikrąjį veidą. Melo kojos trumpos, tai viešieji ryšiai ir nieko daugiau“, – tikino socdemų frakcijos narė Rasa Budbergytė.
Kad ministrai nepamatuotai žadėjo per daug, kalba ir patys valdantieji.
„Čia kurie norėjo tokius pliusiukus, tai neatsakingai pasielgė. Reikia pirma turėti sutartis, vertinimus kokybės ir po to tik sakyti, kad štai jau grūdai važiuoja“, – sakė ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Bet Gabrielius Landsbergis ramina – nors su kinais susipykome, šiemet Lietuvos eksportas auga 30 procentų, puikūs rezultatai demonstruojami kitose Azijos šalyse.
„Mūsų eksportas į Aziją auga nepaprastai stipriai. Mes pasiekėme Singapūro rinką, Pietų Korėjos rinką, Taivano rinką, eksportas į Taivaną yra išaugęs kartais. Aišku nuo žemos bazės, bet reiškia mes atrandame“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Į Kiniją Lietuva iki susipykimo parduodavo prekių už 300 milijonų eurų per metus. Ir nors eksportas į Taivaną auga, kol kas jis mažesnis 50 kartų.
„Lietuviškos kilmės prekių eksportas, taip jis pirmą ketvirtį buvo maždaug 60 proc. didesnis, nei prieš metus, siekia nepilnus 6 mln. eurų per pirmą ketvirtį. Bet žinot, tas padidėjimas yra 2 su trupučiu milijono eurų“, – komentavo ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot Landsbergio, atstovybės pavadinimo keitimo klausimas šiuo metu nejudinamas.
„Aš galiu pasakyti, kad diplomatiniai kontaktai su Pekinu vyksta, mes kalbamės, diskutuojame. — Tokiame pačiame lygyje, kaip buvo krizės žemiausiame taške? — Ne, kur kas yra ramesnis kalbėjimas. — Tai gal grįš diplomatai ir į Vilnių, ir į Pekiną? — Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, pažiūrėsime, reikia laiko“, – sakė G. Landsbergis.
Kinams supykus dėl Lietuvos flirto su Taivanu, buvo atšaukti abiejų šalių ambasadoriai ir kiti diplomatai. Ambasadose šeimininkauja žemiausio diplomatinio rango žmonės – reikalų patikėtiniai.
