Paryžiaus merė Anne Hidalgo jau prieš kelerius metus paskelbė, kad miestas dūsta nuo taršos ir pradėjo karą su taršiais automobiliais. Ji ne tik uždarė daugybę Paryžiaus gatvių automobiliams ir pavertė jas pėsčiųjų zonomis, bet ir uždraudė į miestą automobiliu įvažiuoti kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį. Tačiau tuo miesto valdžia neapsiriboja ir jau nuo rugsėjo Paryžiuje bus gerokai ramiau.
Nuspręsta, kad visame mieste, išskyrus kelias didžiąsias gatves ir prospektus, vairuotojai negalės važiuoti didesniu nei 30 km per valandą greičiu. Valdžia viliasi, kad įvedus greičio ribojimą, miesto gatvės bus ne tik saugesnės, bet ir gerokai tylesnės.
Be to, per ateinančius ketverius metus Paryžiuje bus dar labiau išplėstas specialių zonų tinklas, į kurias įvažiuoti galės tik griežtus taršos standartus atitinkantys automobiliai, o dyzelinu varomos mašinos apie įvažiavimą į jas galės tiesiog pamiršti. Skeptikai skundžiasi, kad Paryžiaus valdžia daro viską, kad tik žmonės, vairuojantys automobilius, miestą aplenktų.
Pavyzdį iš Paryžiaus ima ir Barselona. Į ją taip pat negali patekti taršūs automobiliai, o per pandemiją mieste įrengti net aštuoni hektarai žaliųjų zonų, žaidimų aikštelių, nutiesta dešimtys kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.
„Remiantis Barselonos sveikatos institutu, kasmet apie 1 tūkst. žmonių miršta nuo oro taršos ir apie 100 – nuo triukšmo taršos. Pasitelkę tinkamas priemones, galėtume išvengti daugiau nei 1 tūkst. mirčių“, – sako aktyvistas Luca Telloli.
Be to, jau artimiausiu metu Barselona uždarys per 20 gatvių, kurios driekiasi net 33 kilometrus, ir pavers jas pėsčiųjų zonomis.
