Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad testai nebus privalomi, tačiau jų nepasidarę nebegalės dirbti ir nebegaus darbo užmokesčio, arba bus siunčiami į nuotolinį darbą. Darbuotojai piktinasi, kad nuotolinis darbas ne visur įmanomas, tad testavimą vadina priverstiniu. O darbdaviai jau reikalauja padengti valstybę išlaidas už darbuotojų testavimą.
Antradienį jau antrą dieną pirkėjus priima didžiosios parduotuvės, turinčios įėjimą iš lauko, ir eilės prie jų tik ilgėja. Karantino grimasos Vilniuje – batų prekeiviai sukasi, kaip tik išmano, kad galėtų priimti pirkėjus.
Pagrindinės parduotuvės durys uždarytos, mat yra ne lauke, o prekybos centro viduje, tad pirkėjai rikiuojasi eilėse prie atsarginių, tarnybinių durų, sandėlio vartų. Guodžiasi, kad bent taip gali apsipirkti mėgstamoje parduotuvėje:
„Labai gerai, atskirą įėjimą padarė.“
„Ką čia džiaugtis, nusipirkau kai ką, gal būsiu patenkintas.“
„Nei blogai, nei gerai.“
Verslininkai teisinasi taip priversti priimti pirkėjus ne iš gero gyvenimo, o kad nebankrutuotų ir valdininkai tokiems sprendimams neprieštarauja.
O Daiva darosi profilaktinį testą, ar neserga koronavirusu. Moteris dirba vaikų globos namuose.
„Kartas nuo karto pasidarome dėl savęs. Mūsų neverčia“, – sako globos namų darbuotoja Daiva.
Paskui Daivą pasitikrinti greitaisiais antigenų testais atvyksta ir šios prekybininkės. Sako, įmonės nurodymu, atvyko pasitikrinti profilaktiškai, savo noru, kad būtų tikros, ar neturi viruso. Tačiau taip daro ne visos bendradarbės: „Kategoriškai atsisakė, nesitirs ir viskas. Priverstinai niekas neliepia ateiti. Man atrodo nebūtina visiems. Jei bus 60 proc. išsityrę, bus gerai, jei žmogus sveikas, gerai jaučiasi.“
Ar reikia nuolat testuotis darbuotojams, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, gyventojų nuomonės išsiskiria. Vieni nemato būtinybės, tuo metu kiti sako, kad testuotųsi kad ir kasdien, tegu tik vyriausybė greičiau leidžia pradėti dirbti karantino teberibojamus verslus:
„Testavimas būtų teisėtas tiems, kas dirba, aptarnauja kitus žmones, nes reikia rūpintis kitų sveikata.“
„Aš sutikčiau tai daryti ir daryčiau, reikia užtikrinti saugumą, kad visi sveiki būtų.“
„Tikrai galime testuotis, jei tai leis atsidaryti, jei leis dirbti, užtikrins saugumą, tikrai testuosimės.“
Skubos tvarka Vyriausybė prašo Seimą įteisinti privalomą testavimą daugybėje valstybinių bei privačių įstaigų. Kas 7-10 dienų testus turės darytis medikai, mokytojai, statutiniai pareigūnai, psichologai, vaistininkai, muziejininkai, bibliotekininkai, muzikantai, aktoriai. Testuotis gali tekti ir dar daugiau darbuotojų, kurie turi nuolatinį kontaktą su kitais asmenimis.
„Jei mums pavyks išplėsti testavimą, galėtume daugiau atidaryti, žmonių sugrąžinti į veiklą. Tik kai testuosimės, galėsime užtikti virusą ir jį sukontroliuoti“, – pasakoja ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tuo metu opozicijos atstovai šiam sprendimui negaili kritikos.
„Tai priverstinė forma, nėra neprivaloma, nėra teisės pasirinkimo“, – teigia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Raudoniukė, gripas, erkinis encefalitas, sifilis, niežai. Dėl šių ligų būtų galima priverstinai testuoti darbdavio ar sveikatos centro iniciatyva darbuotojus“, – kalbėjo Seimo narė Vaida Giraitytė.
Vyriausybė žada testavimą neprivalomą, tačiau atsisakiusiam darbuotojui darbdavys turės sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu. O jei nesutiks nebegaus atlyginimo.
Darbdaviai ir profsąjungos pasisako už kuo platesnį testavimą. Tačiau vyriausybės projekte įžvelgia ir ydų. Štai mokytojai neįsivaizduoja, kaip jie atsisakę testuotis dirbtų nuotoliniu būdu, jei mokiniai tuo metu sėdės klasėje.
„Čia klausimas, kurio atsakymas būtų ne. Tikrai nemanau, kad bus situacija, kad mokiniai mokykloje, o mokytoja ves pamoką iš namų“, – sako profesinės sąjungos vadovas Jevgenijus Milešinas.
Profesinės sąjungos reikalauja, kad privalomo testavimo išlaidos nebūtų užkrautos ant darbuotojų pečių.
„Tai neturi kristi ant darbuotojo pečių, turi sumokėti darbdavys ir organizuoti kuo paprastesnį būdą testuotis. Už laiką, kai testuojasi, turi būti sumokėtas darbo užmokestis“, – pasakoja profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Tačiau darbdaviai tokių išlaidų irgi kratosi ir jei jau testai bus privalomi, reikalauja, kad juos valdžia ir apmokėtų, o ne tik kompensuotų dalį išlaidų. Šiuo metu 12 eurų kompensacija sudaro tik dalį dažno testo kainos.
„Tūkstantis dirba darbuotojų, vienas skiepas 15 eurų. Skiepui 15 tūkst. per mėnesį 60 tūkst. reik pradėti nuo finansinės analizės“, – teigia Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
„Primesti būtinai testuotis iš savo lėšų, turim kur pinigus dėti. Per metus 2 kartus nedirbti beveik pusmetį nelabai juokinga“, – kalbėjo Kirpėjų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė.
Kiek kainuotų valstybės biudžetui apmokėti visas darbuotojų testavimo išlaidas, ministras Dulkys įvardinti dar negali. Nerimaujantiems dėl to ministras aiškina, kad būtinasis darbuotojų testavimas vyktų tik šalies mastu paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino metu.
