Tai rodo naujausia Prezidentūros užsakyta apklausa. Tačiau net ir matydami tokias tautos nuotaikas, valdantieji savo ketinimų neišsižada ir juos skelbia stumsiantys toliau. Visuomenėje augant nepasitenkinimui, politologai politikams priekaištauja, kad šie vežimą pastatė prieš arklį ir prieš siūlydami tokias reformas, su žmonėmis giliai neišdiskutavo.
Laisvės partijos rinkimų pažadai keliems procentams savo rinkėjų įteisinti LGBT santuokas, priimti Stambulo konvenciją sukėlė visuomenėje didžiules aistras. Dauguma tautos nors kasmet tampa vis tolerantiškesni seksualinėms mažumoms, tokius jų užmojus dabar smerkia:
„Žmonės tolerantiškai elgiasi, bet kai skelbiamos idėjos, kad 2 gėjai pradės įvaikinti vaikus ir juos auklėti, čia didžiausia nesąmonė.“
„Čia yra Marijos žemė. Lietuvoj nebuvo ... ir nebus, atsiprašant. Aš už tą, kuris visą laiką prieš.“
„Nenormalu čia. Tegu atpranta, nuo tokių dalykų, kad vyras su vyru, moteris su moterimi. Moteriai nesiderina viskas, draugauti nereikia.“
„Giliai širdyje esu už normalią šeimą vyras-moteris. Bet taip eina dabar pasaulis. Pakeisti to negaliu, tolerantiškai žiūriu.“
„Čia žmonių pasirinkimas, jei žmonės nori tokio gyvenimo, jų teisė, negalim jiems pasakyti, kaip elgtis ar gyventi.“
Nepalankų daugumos tautiečių požiūrį į valdančiųjų siūlomą ratifikuoti Stambulo konvenciją rodo ir Prezidentūros užsakyta „Vilmorus“ balandžio viduryje atlikta apklausa. Konvencijoje kartu su moterų apsauga nuo smurto peršamas ir socialinės lyties įteisinimas, kai vyras gali nuspręsti esąs moteris, o moteris – vyras ir dar kitaip. Apklausa rodo, kad beveik 50 proc. lietuvių Stambulo konvencijai griežtai nepritaria. Beveik trečdalis neturi nuomonės ir tik penktadalis pritaria.
Homoseksualų partnerystę įteisinantį įstatymo projektą smerkia dar daugiau lietuvių. Du trečdaliai nepritaria ir tik penktadalis vertina palankiai.
Tačiau nepaisant tokių nepalankių tautos nuostatų, liberaliosios partijos neatsisako savo planų stumti šiuos projektus – artimiausiais mėnesiais teiks Partnerystės įstatymą, o rudenį imsis Stambulo konvencijos ratifikavimo.
„Nepasakyčiau, kad didelis prieštaravimas. Nuomonių visose visuomenėse, juo labiau pliuralistinėse yra visokių. Tačiau liberali demokratija yra ne tik apie daugumos nuomonę, bet ir apie žmonių mažumų teisių apsaugą. Laisvės partija nesitrauks nuo savo prioritetų, Partnerystės įstatymas bus pateiktas šitoje pavasario sesijoje“, – sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Priimtume kuo greičiau, išspęstume faktines problemas žmonių, kurie drauge gyvena, tačiau kažkokios apsaugos, pripažinimo valstybės iki šiol neturi, tą reikia išspręsti“, – pasakoja Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Didžiulį žmonių nepasitenkinimą kelia ir konservatorių siūlymai keisti Seimo rinkimų sistemą. Konservatoriai siūlo Seimą rinkti pagal partinius sąrašus, tačiau dauguma tautiečių nori visiškai priešingų rinkimų. Du trečdaliai apklausytųjų tvirtina, kad Seimo nariai kaip merai ir Prezidentas, turi būti renkami tiesiogiai, o ne pagal partinius sąrašus:
„Sako, pirmoj eilėj žmogus. Bet visada gaunasi žmogus paskutinėje vietoje. Eina visokie partiniai reikalai.“
„Partijos blogis.“
„Vienas kažkaip jis išrinktas atsakingiau elgiasi, pagal savo nuomonę, įsitikinimus. O kai partija, tai kaip jai liepus.“
Diskusijas dėl Seimo rinkimų sistemos pakurstė Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, anksčiau pareiškęs, kad parlamentarų rinkimas vienmandatėse rinkimų apygardose sunkiai dera su Konstitucijos logika. Konstitucinis teismas ir tiesioginius merų rinkimus pripažino prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
„Įsivaizduokime, yra 141 vienmandatininkas Lietuvoje, pakeistume sistemą tik į vienmandatininkų iš mišrios. Kiekvienas rūpintųsi tik savo kiemu, valstybinio masto reformos švietimo, kultūros, kur susikerta miestų ir kaimų interesai, jų nebūtų įmanoma priimti, būtų neįmanoma susikalbėti“, – teigia Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau daugumos lietuvių nuomonė yra visiškai priešinga. Absoliuti dauguma remia tiesioginius ne tik Prezidento, bet ir merų rinkimus. Tokie skirtingi valdančiųjų ir tautos požiūriai politologų nestebina. Štai Lauras Bielinis rėžia priekaištus valdantiesiems, kad jie savo reformas mėgina primesti prievarta giliai neišdiskutavę su tauta ir neįtikinę žmonių.
„Dėl tos priežasties yra atmetimas, nesupratimas, baimės įvairiausio tipo nuo buitinių iki fantastinių. Tai kuria negatyvią mitologiją, atitolins tik įstatymo priėmimą“, – kalbėjo politologas Lauras Bielinis.
Iš apklausos matyti, kad liberalioms valdančiųjų idėjoms daugiau simpatizuoja jaunesni ir miestų gyventojai, o didžiausias priešiškumas yra tarp vyriausių ir regionuose gyvenančių apklausos dalyvių.
